VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Maskvoje, ant Poklonnaja gora kalvos, nuaidėjo daugiau nei du tūkstančiai fejerverkų, skirtų pagerbti 75-ąsias Vilniaus išlaisvinimo iš nacių užpuolikų metines, praneša Rusijos vakarų karinio rajono pranešimų spaudos tarnyba.
Saliutavo specialusis maršalo Vladimiro Michalkino vardo gvardijos saliutų divizionas. Fejerverkus lydėjo Didžiojo Tėvynės karo patrankų ZIS-3 šūviai.
Spaudos tarnyba teigė, kad fejerverkų paleidimo sistema buvo pagaminta iš kombinuoto paleidimo ugniagesių įrenginių, kurių kalibras yra nuo 105 iki 310 milimetrų "KamAZ" transporto priemonių bazėje.
Hitlerio armijos okupacija Vilniuje prasidėjo 1941 metų birželio 24 dieną ir truko 1115 dienų, iki 1944 metų liepos 13 dienos, kai Raudonoji armija įžengė į miestą.
Todėl šventiniam saliutui buvo pasirinkta liepos 13 diena.
Rusija planuoja surengti analogiškus renginius kitų TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengdamasi 75-osioms Didžiosios Tėvynės karo pergalės metinėms.
Anksčiau Lietuva buvo pasipiktinusi dėl Rusijos valdžios ketinimų paleisti fejerverkus Vilniaus garbei, taip pat rugpjūčio 1 dieną Kaune. Lietuvos užsienio reikalų ministerija protestavo ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neužtikrino laisvės Lietuvai".
Protestus prieš tokius įvykius taip pat išreiškė Latvija ir Estija.
Rusijos ambasada Lietuvoje pavadino Vilniaus reakciją "neadekvačia".
Savo ruožtu oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad fejerverkai šaudomi Rusijos teritorijoje, ir Maskva neprivalo atsiklausti, kokia proga gali tai daryti.
Pareiškimai dėl "sovietinės okupacijos"
Baltijos šalių politinis elitas nuolat skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" pasekmėmis ir reikalauja kompensuoti "žalą". Rusija pabrėžė, kad Lietuva neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo to laikotarpio tarptautinės teisės aktams. Nebuvo karinių konfliktų tarp šalių, o vietos valdžios institucijos netrukdė Sovietų kariams patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų pritarimą.
Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos. Rusijos URM pabrėžė, kad dėl to neįmanoma vadinti Baltijos šalių buvimo TSRS dalimi "okupacija".
Interviu Sputnik radijui Tarptautinio humanitarinių ir politinių studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris pabrėžė, kad 1944 metų Baltijos šalys buvo išlaisvintos iš fašistų, ir šio fakto jos negali paneigti.
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas taip pat pabrėžė, kad Lietuva istoriją interpretuoja savaip, neatsižvelgdama į Niurnbergo ir kitus tarptautinius procesus.