Nuotraukos

75-osios Vilniaus išlaisvinimo metinės: Lietuvoje pagerbti sovietų kariai

Sputnik

Vilniuje liepos 13 dieną paminėtos 75-osios Vilniaus išlaisvinimo nuo nacių užpuolikų metinės.

Pagerbti mirusiųjų atėjo Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai, visuomeninių organizacijų nariai, taip pat Didžiojo Tėvynės karo veteranai.

Hitlerio armijos okupacija Vilniuje prasidėjo 1941 metais birželio 24 dieną ir truko 1115 dienų iki 1944 metų liepos 13 dienos, kai Raudonoji armija įžengė į miestą.

Maskvoje, ant Poklonnaja gora kalvos, nuaidėjo daugiau nei du tūkstančiai fejerverkų, skirtų paminėti 75-ąsias Vilniaus išlaisvinimo nuo nacių užpuolikų metines. Rusija planuoja surengti analogiškus renginius kitų TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengdamasi 75-osioms Didžiosios Tėvynės karo pergalės metinėms. Kauno garbei fejerverkai bus paleisti rugpjūčio 1 dieną.

Anksčiau Lietuva buvo pasipiktinusi dėl Rusijos valdžios ketinimų paleisti fejerverkus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija protestavo ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neužtikrino laisvės Lietuvai". Protestus prieš tokius įvykius taip pat išreiškė Latvija ir Estija.

Rusijos ambasada Lietuvoje mano, kad Lietuvos valdžios institucijų reakcija yra "neadekvati". Rusijos diplomatai pabrėžė, kad Vilniaus "destruktyvus žingsnis, iškreipiantis mūsų bendrą istoriją ir slopinantis tūkstančių sovietų karių atmintį", yra nepriimtinas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad fejerverkai šaudomi Rusijos teritorijoje, ir Maskva neprivalo atsiklausti, kokia proga gali tai daryti.

Pareiškimai dėl "sovietinės okupacijos"

Baltijos šalių politinis elitas nuolat skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" pasekmėmis ir reikalauja kompensuoti "žalą".

Rusija pabrėžė, kad Lietuva neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, nes Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo to laikotarpio tarptautinės teisės aktams.

Be to, nebuvo karinių konfliktų tarp šalių, o vietos valdžios institucijos netrukdė Sovietų kariams patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų pritarimą.

Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos. Rusijos URM pabrėžė, kad dėl to neįmanoma vadinti Baltijos šalių buvimo TSRS dalimi "okupacija".

1 / 10
Minėjimas skirtas Vilniaus išlaisvinimui iš nacių karių garbei vyko Antakalnio kapinėse.
2 / 10
Mitingo dalyviai nešė vainikus ir gėles prie sovietų karių memorialo.
3 / 10
Nuotraukoje: muzikantas groja kelias gerai žinomas karinias melodijas.
4 / 10
Renginyje dalyvavo Rusijos ambasados Vilniuje atstovai, įvairių visuomeninių organizacijų nariai, taip pat Didžiojo Tėvynės karo veteranai.
5 / 10
Vilniaus išlaisvinimas tapo įmanomas sėkmingai realizavus garsiąją karinę operaciją "Bagration" dėka, kurios iniciatorius ir kūrėjas buvo maršalas Konstantinas Rokosvoskis.
6 / 10
Nuotraukoje: gėlės ir maršalo Ivano Černiachovskio nuotrauka prie sovietinio karo memorialo. Frontas, kuriam vadovavo Černiachovskio sėkmingai dalyvavo Vitebsko, Minsko, Vilniaus išlaisvinimo procese.
7 / 10
Nuotraukoje: Lietuvos veteranų organizacijos pirmininkas, kovojęs antihitlerio koalicijos pusėje, Julius Deksnis, sako kalbą prie sovietų karių memorialo.
8 / 10
Išlaisvinus Vilnių, okupantų nusikaltimai prieš civilius ir karo belaisvius tapo akivaizdūs. Todėl, už aštuonių kilometrų nuo miesto, Panaroje, fašistai masiškai naikino sovietų piliečius.
9 / 10
Rusijos išlaisvinimas nuo nacių- fašistų užpuolikų yra švenčiamas Rusijoje. Maskvoje ant Poklonnaja gora kalvos, liepos 13 dieną nuaidėjo daugiau nei du tūkstančiai šventinių fejerverkų. Panašūs renginiai planuojami garbei Kauno išlaisvinimui.
10 / 10
Nuotraukoje: Amžina ugnis prie centrinio Antakalnio kapinių memorialo Vilniuje.