Istorikas: Lietuva ir Lenkija nustojo rimtai draugauti po įstojimo į ES

Santykiuose tarp šalių visada buvo problemų, mano istorikas Jurijus Borisionokas
Sputnik

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per savo pirmąjį vizitą į Lenkiją pareiškė, kad vienas iš Lietuvos ir Lenkijos suvienijimo veiksnių yra glaudesnis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis. Pasak jo, abi šalys nori, kad JAV pajėgos labiau įsitrauktų į regiono apsaugą.

Lietuvos prezidentas papasakojo, kas vienija Vilnių ir Lenkiją

Jis taip pat papasakojo, kad interviu su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda jie aptarė, kaip dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos, energetikos ir ekonomikos srityse.

Interviu Sputnik Lietuva Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų istorijos katedros docentas Jurijus Borisionokas papasakojo, kad istoriniu požiūriu Lietuvai nelabai pasisekė, kai ji tapo Abiejų Tautų Respublikos dalimi.

"Ką tik išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda su pirmuoju užsienio vizitu išvyko į Varšuvą. Nieko nuostabaus čia nėra, nes šiemet sukanka 450 metų nuo istorinės Liublino unijos datos, kai Lenkijos karūna ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė į vieną valstybę su pavadinimu Abiejų Tautų Respublika. Istorijos mokslo požiūriu, lietuviams nėra ko švęsti. Be abejo, tai pabrėžia tą liniją, kurią lietuviai palaikė per ilgą Dalios Grybauskaitės prezidentavimą. Santykiai su Varšuva yra toks strateginis kursas, kurio Lietuvos valdžia laikosi jau 20 metų", — pasakė istorikas.

Pasak jo, santykiuose tarp šalių yra problemų, ypač kalbant apie tautinių mažumų teisių laikymąsi.

"Žinoma, kai valstybės atsidūrė ES ir NATO, ši draugystė tapo ne tokia rimta, kokia buvo 1990-aisiais metais, tačiau šiuo atveju valdžios tęsia šią liniją. Lenkijos ir Lietuvos santykiuose yra pakankamai problemų. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra didelė lenkų mažuma ir ne viskas su ja gerai, tačiau iš pažiūros tarp šalių išlieka geri santykiai", — pareiškė istorikas.