VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Lietuvos verslininkas Liudvikas Andriulis pavadino Lietuvą "Bananų Respublika", kurioje pramonininkai išpardavė beveik visą mišką. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.
"Šiandien pirmą kartą pagalvojau, kad Lietuva yra tikra Bananų Respublika. Kaip Gvatemala", — rašė jis.
Andriulis papildė užrašą Baravykinės kraštovaizdžio draustinio Lavoriškių miške nuotrauka. Šioje teritorijoje draudžiama grybauti, skinti gėles, juo labiau kirsti medžius. Čia, anot verslininko, negalima net nusukti nuo keliuko. Tačiau nuotraukoje galima matyti nukirstus medžius.
"Čia ką tik kažkoks tuteišas Vladikas ar Genadijus, turintis vzio zakonno popierius, nufigarino huskvarnom plynai porą sau nuosavybės teisėn įgytų hektarų, tiesiai prie superapsaugotų baltų pilkapio. Ketvirtos kategorijos miškas — tak, drausynis, no pagal įstatymas galyma kirsti, sako jis maloniai, nepiktai, blykst auksinis dantis. <…> Jis turi popierius, bet visi suprantam, kad jis gavo juos už kyšį, pažintį, ar tiesiog pasinaudamas korupcijos gleivėmis parašyto įstatymo raide", — teigė Andriulis.
Verslininkas mano, kad Lietuvoje būtina nustatyti miškų naikinimo moratoriumą bent dešimčiai metų. Jis pažymėjo, kad miškininkystė yra žemiausio lygio, mažiausios (neigiamos) pridėtinės vertės veikla.
"Man nereikia tokio eksporto ir tokios žemo lygio ekonomikos naudos. Man nereikia neigiamos pridėtinės vertės verslo, verslo, kuriam reikia mažiausio įmanomo proto. <….> Man net medienos nereikia — jei Lietuvai reikia medžio baldams ar statyboms, ar dar kam nors, jį reikia importuoti iš durnelių, o ne eksportuoti protingiems", — rašė Andriulis.
Verslininkas teigia, kad eksportuodama medieną ji panaši į Nikaragvą, Gvatemalą ir Kosta Riką, kurios gyvena iš bananų eksporto.
"Šiandien mes esame labiau bananų respublika, nei anksčiau taip vadintos šalys. Ir kaip ir tose šalyse būdavo — įstatymus rašo ir juos vykdo bananų plantacijų savininkai", — teigia Andriulis.
Anksčiau Sputnik Lietuva autorius Jurgis Nevėžietis jau rašė, kad Lietuvoje siūloma keisti miško naudojimo apmokestinimą, pagal kurį mokesčiai slėgs nebe miškus eksploatuojančių, bet jiems augti leidžiančių savininkų pečius.
Pažymima, kad 2018 metais buvo nurodomas 33,3% krašto miškingumas, bet bėda ta, kad šie skaičiai neatspindi realios situacijos, mat "miškams" priskiriamos tiek iškirstos, tiek brūzgynais apaugusios, ar tiesiog dirvonuojančios žemės. Todėl tikrovę atitinkančių duomenų paprasčiausiai nėra.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis Aplinkos ministerijos teikiamą Miškų įstatymo pataisą pavadino "nelogiška" tiek gamtosaugos, tiek plačiųjų visuomenės sluoksnių sveikatingumo požiūriu. Tačiau iš šito be abejonės pasipelnys medienos verslu besiverčiantys stambieji savininkai, kurių interesus, Nevėžiečio nuomone, tenkina Lietuvos valdžia.