Kasmet tokių asmenų vis daugėja. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, administracine tvarka 2016 metais nubausta 270 tarnybos vengusių prievolininkų, 2017 metais — 5,5 tūkst., 2018 metais — 7,4 tūkst., o šiais metais — jau 6,8 tūkstančio. Patriotizmo deficitas?
Visi daugiau ar mažiau suvokiame, kas yra patriotas ir patriotizmas. Patriotas — žmogus, kuris myli savo tėvynę, yra jai ištikimas, su ja sieja savo likimą, tapatinasi su ja. Ištikimybė reiškiama įvairiais būdais, pavyzdžiui, ryžtu aukotis savo šaliai, palaikyti ir ginti ją. Patriotizmas nėra vienadienis reiškinys.
Pernai buvo daugiau nei 10,7 tūkst. asmenų, vengusių atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Iš jų Lietuvoje gyvenantys asmenys sudaro apie 20 procentų, o užsienyje — šiek tiek daugiau nei 60 procentų.
KAM teigia, kad remiantis praėjusių metų statistika, daugiausia šaukimo procedūrų vengia užsienyje gyvenantys vyrai. Ar šie vyrai tapatinasi su Lietuva? O jie juk turi giminių, artimųjų, draugų. Ir Lietuvoje, ir ten užsienyje. Kokią žinią jie siunčia savo artimai ir tolimai aplinkai?
Prisiekdamas Seime, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė patriotinę kalbą. Kaip ir dera per tokią iškilmingą progą. Savo kalboje Jo Ekscelencija uždavė klausimą apie visų mūsų jausmus.
"Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?" — klausė prezidentas Gitanas Nausėda.
Ir pats atsakė — tai pajamų nelygybė.
"Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus", — Seime kalbėjo Prezidentas.
"Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai — visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui, bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti", — teigė prezidentas.
"Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį", — jausmingai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Liepos 12 dieną savo inauguracinę kalbą Seime Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda baigė ryžtingu teiginiu: "Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę, skaičių".
Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) statistikos, šiais metais iki liepos 12 dienos pasieniečiai įspėjo 610 karo prievolės vengiančių asmenų. Daugiausia jų įspėjama oro uostuose. Tokiais atvejais šauktiniai nėra sulaikomi ar kaip nors baudžiami. Pasieniečiai tik įteikia šaukimą atvykti į karo prievolės centrą. Šiame šaukime nurodomos už tarnybos vengimą gresiančios sankcijos. Po įspėjimo jie galėjo tęsti kelionę į Lietuvą ar iš jos. Ar patriotizmas vyrus paskatino tęsti kelionę į Gerovės Lietuvą, statistikos kol kas nėra.
Kaip tas trečias brolis Jonas: ar tikrai migruojantys lietuviai tokie kvaili >>
Patriotizmas dažniausiai skatinamas valstybės, nes ši nori užtikrinti savo saugumą nuo išorės priešų ir išlaikyti savo gyventojus ištikimus valdžiai. Demokratijoje patriotizmas nereikalauja lojalumo dabartinei valdžiai ir jos politikai. Demokratijoje patriotai ne tik kritikuoja valdžią, bet ir dažnai per rinkimus mėgina ją nušalinti.
Rinkimai į Seimą jau kitąmet. Tačiau Lietuvoje jie niekad nesibaigia. Žmonės su lagaminais rankose balsuoja iš Lietuvos kiekvieną dieną. Ar bus kam ginti Demokratinę Gerovės Tėvynę?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.