VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Naujasis Europos Parlamentas turi pakeisti poziciją dėl "Mobilumo paketo", pareiškė laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Rokas Masiulis.
Šiandien Briuselyje pirmą kartą po naujojo EP rinkimų Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos ministrai, atsakingi už susisiekimo sritį, dėl tolimesnės "Mobilumo paketo" derybų eigos susitinka su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Suomijos transporto ministre Sanna Marin, naujai išrinkto EP politinių frakcijų vadovais bei su Transporto ir turizmo komiteto pirmininke Karima Delli.
Susitikime Masiulis pareiškė, kad naujasis EP turėtų skirti daugiau laiko "Mobilumo paketo" pasekmių Europos ekonomikai analizei.
"Atsižvelgiant į tai, kad apie 60 proc. Europos Parlamento sudaro naujai išrinkti nariai, o ankstesnioji Europos Parlamento pozicija dėl "Mobilumo paketo" buvo priimta labai skubotai, neskyrus pakankamai laiko analizei ir neįvertinus šio dokumento siūlymų galimų pasekmių, būtina peržiūrėti Europos Parlamento poziciją ir pratęsti derybas", – Masiulį cituoja susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.
Ministro teigimu, minėtų 6 valstybių susisiekimo ministrai nepritaria ET bendrajai pozicijai dėl ES "Mobilumo paketo". Siekiama užtikrinti vežėjų konkurencingumą ir nevaržyti ES vidaus rinkos nereikalingais apribojimais.
Esminiai "Mobilumo paketo" klausimai
ES "Mobilumo paketas" — tai iniciatyvų rinkinys, kuris turėtų reguliuoti ES transporto sektoriaus veiklą. Dokumentu siekiama reglamentuoti kelių transporto vežėjų galimybes verstis profesine veikla, pateikimą į krovinių vežimo rinką, nustatyti vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles.
"Mobilumo paketu" nepatenkintos šalys siekia atkreipti EP dėmesį į reikalavimą periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, į vairuotojų poilsio infrastruktūros Europos keliuose trūkumą, ES transporto rinkos skaidymą įvedant dvigubus standartus vairuotojų komandiravimo atžvilgiu bei į protekcionistines kabotažo sąlygų nuostatas, galinčias neigiamai paveikti ES pakraščiuose esančių valstybių vežėjų konkuravimą su trečiųjų šalių vežėjais.
Lietuvos transporto paslaugos
Pažymėtina, kad sėkmingas kelių transporto vežėjų darbas tiesiogiai veikia Lietuvos transporto paslaugų eksportą.
Statistikos duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018 metų laikotarpiu, tokių paslaugų eksportas išaugo 24,4 proc. Toliau didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas: Vokietiją (+43 proc.), Rusiją (+5,0 proc.), Prancūziją (+39 proc.), Daniją (+18 proc.) ir Baltarusiją (+19 proc.).