Lietuvoje pripažintas socialinės paramos neveiksmingumas

Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per vieną mėnesį gavo 2,55 proc. žmonių, tai yra apie 71,2 tūkst. šalies gyventojų
Sputnik

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Lietuvos valstybinė kontrolė atliko socialinės paramos mažas pajamas gaunantiems žmonėms auditą ir priėjo prie bendros išvados, kad tokios socialinės išmokos yra neveiksmingos ir nesuteikia šiems žmonėms ar šeimoms galimybės išbristi iš skurdo, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Ekspertas: Lietuva gali prarasti piliečius dėl mažos socialinės paramos

Audito išvadose teigiama, kad netenkinami minimalūs 86% paramos gavėjų poreikiai, tokie žmonės gauna vidutiniškai 125–230 eurų per mėnesį, tačiau suma minimaliems poreikiams tenkinti turėtų sudaryti bent 245 eurus.

Blogiausia vienišų asmenų padėtis. Tik 3-4% visų naudos gavėjų vos sudūrė galą su galu. 

Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per vieną mėnesį gavo 2,55 proc. žmonių, tai yra apie 71,2 tūkst. šalies gyventojų. 

Atliktas auditas rodo, kad teikiant socialinę paramą pernai minimalių vartojimo poreikių dydis nebuvo užtikrintas 86 proc. jos gavėjų, kurie buvo tikrinti atliekant atvejo tyrimą, o 82 proc. socialinės pašalpos gavėjų negavo papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus. Sudarydamos socialinių paslaugų planus 2018 metams, didžioji dalis savivaldybių neišsiaiškino gyventojų socialinių paslaugų poreikio.

Audito metu nustatyta, kad neišnaudojamos galimybės tenkinti asmenų individualius poreikius ir juos integruoti į darbo rinką. Tai reiškia, kad skiriant paramą nefiksuojami individualūs asmenų poreikiai, o paramos formos nederinamos tarpusavyje. Taip pat nustatyta, kad savivaldybėse neskiriama pakankamai dėmesio socialinėms paslaugoms teikti, o savivaldybių turimi instrumentai, skatinantys asmenis dirbti, nepanaudojami.

Masiulis ragina sekti Lenkijos pavyzdžiu teikiant paramą išeivijai

Socialinė parama neužtikrina minimalių poreikių. Audito ataskaitoje pažymima, kad socialine parama siekiama užtikrinti minimalius gyventojų poreikius, bet suskaičiavus visą teiktą paramą ir palyginus su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, vertintais atvejais mažiausiai minimalūs poreikiai buvo užtikrinti vienišiems asmenims, o labiausiai užtikrinti tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms.

Gyventojams savivaldybėse trūksta informacijos apie socialinę paramą. Nustatyta, kad informavimo priemonėse – interneto svetainėse, lankstinukuose, spaudoje ir kitur – trūksta susistemintos, aktualios, patogiai prieinamos informacijos apie visas socialinės paramos rūšis, jos teikimo ir gavimo sąlygas, dydžius.

2018 metais Lietuvoje už absoliutaus skurdo ribos gyveno 321 tūkst. žmonių, tai yra 11,1% visų gyventojų, o skurdo rizikos zonoje gyveno 22,9%, arba 645 tūkst. gyventojų.