VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius iš Baltarusijos atvežė žinią, kad Ryga ir Minskas susitarė padidinti Baltarusijos naftos tranzitą per Latviją, rašo portalo Rubaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.
Latvijos pergalė yra Lietuvos pralaimėjimas: dabartinėmis sąlygomis Baltarusija gali padidinti naftos produktų srautus į Rygos ir Ventspilio uostus tik sumažindama krovinių srautą į Klaipėdą. Latvija sėkmingai perima baltarusiškas prekes iš Lietuvos, tačiau Vilnius gali kaltinti tik save: sprendimą perorientuoti baltarusių tranzito srautus lėmė nesibaigiantys Lietuvos valdžios institucijų priekaištai, skandalai ir Lietuvos valdžios "paranoja".
"Norime išplėsti bendradarbiavimą didindami gabenamų prekių kiekį. Latvija mato bendradarbiavimo su Baltarusija potencialą kuriant Eurazijos transporto koridorius", — sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, grįžęs iš Minsko, kur susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.
Latvija siūlo naudoti savo logistikos infrastruktūrą gabenant Baltarusijos ir Kinijos pramoninio akmens "Didysis akmuo" gaminius. Susidomėjimas "Didžiuoju akmeniu" yra dar vienas paradoksalaus Baltijos šalių mąstymo pavyzdys, kai jos tuo pat metu nori užsidirbti pinigų užmegzdami ryšius su Rytais tačiau išlieka ištikimos savo geopolitinėms dogmoms. Šiuo atveju Rinkevičius tikisi užsidirbti didžiausio Kinijos projekto Rytų Europoje dėka, nors JAV griežtai uždraudė savo sąjungininkams dalyvauti strateginiuose Kinijos projektuose.
Yra ir mažesnių, bet tuo pat metu dar ryškesnių nei su Kinija Latvijos nukrypimų nuo ideologijos siekiant pelno.
Edgaras Rinkevičius numojo ranka į "Baltijos vienybę", pareikšdamas, kad Baltarusija ketina gabenti savo naftos produktus per Latviją, kas dabartinėmis sąlygomis įmanoma tik perimant Baltarusijos naftos tranzitą iš Lietuvos.
Baltarusijos naftos produktų tranzito augimas per Baltarusiją įmanomas po Novopolotsko naftos perdirbimo gamyklos ("Naftan" OJSC) rekonstrukcijos. Teoriškai "Naftan" galėtų eksportuoti savo gaminius tiek į Latviją, tiek į Lietuvą, tačiau realybėje to padaryti neįmanoma.
Po to, kai Rusijai pavyks atlikti mokesčių manevrą naftos sektoriuje, Baltarusija gaus Rusijos naftą pasaulinėmis kainomis, todėl Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos taps nepelningos. Tokiomis aplinkybėmis naftos perdirbimo įmonės gali tik sumažinti produkcijos apimtis, o ne padidinti jas. Abiems "seserų" uostams Baltarusijos tiekimo apimčių nepakanka.
Galimas ir kitas variantas. Rusija padės sąjungininkų šaliai įveikti mokestinio manevro padarinius ir investuos į Baltarusijos naftos perdirbimą. Bet akivaizdu, kad ne Latvijos ar Lietuvos gerovei Maskva imsis tokios veiklos. Kremlius tvirtai pareiškė, kad nesuteiks galimybės Rusijos sąskaitą prieš Rusiją nusistačiusioms šalims, todėl Latvija ir Lietuva šiuo atveju Baltarusijos naftos tranzito iš viso nematys: ji bus eksportuojama per Rusijos uostus.
Galiausiai yra dar viena, pati paprasčiausia priežastis, dėl kurios Latvijos pergalė vietinėje erdvėje yra Lietuvos pralaimėjimas.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pokalbyje su Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovu pabrėžė, kad jis plėtoja santykius su Ryga, nepaisydamas "neadekvataus Vilniaus".
"Jei kai kurios šalys mūsų nesupranta ir nepriima mūsų pozicijos, ir tai daro įtaką Baltarusijos ekonomikai, mes ieškosime geresnių variantų", — kalbėjo Rinkevičius.
Beveik prieš metus Baltarusijos vadovas atvirai pareiškė, kad Minsko bendradarbiavimas su Latvija yra bendradarbiavimo su Lietuva alternatyva.
"Jūs suprantate, kad mes neturime prieigos prie jūros, ir jei Lietuva iš tikrųjų nenori su mumis bendradarbiauti, būtina sutelkti dėmesį į Latviją. Būtina padaryti taip, kad ši respublika jaustų malonumą bendradarbiauti su Baltarusija. Mes esame padorūs, pareigingi žmonės, jie tai žino. Ir jei mums pavyks susitarti daugeliu klausimų, kuriuos jiems siūlome, tai bus efektyvu", — pasakojo Lukašenka naujajam Baltarusijos ambasadoriui Rygoje.
"Pavyks susitarti daugeliu klausimų" praktiškai reiškė nedalyvauti isteriškoje Vilniaus kovoje prieš Baltarusijos atominę elektrinę. Latvija tai suprato ir nepalaikė lietuvių sapaliojimo nedelsiant nutraukti atominės elektrinės statybas.
Todėl Vilnius ne kartą apkaltino Latviją išdavyste. Prieš keletą mėnesių Baltarusijos naftos pramonės atstovai atvyko į Latviją iš Minsko tikrinti vietinių uostų ir geležinkelių. Jie laikė juos lygiaverte Klaipėdos uosto ir "Lietuvos geležinkelių" alternatyva.
Paskutinis Baltarusijos prezidento susitikimas su Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovu ir Aleksandro Lukašenkos vizitas Rygoje yra tos pačios tendencijos raida.
Baltarusijos AO "Beltruboprovodstroj" laimėjo 165 km ilgio dujotiekio tiesimo tarp Lenkijos ir Lietuvos konkursą.
Tačiau Lietuvos vyriausybė uždraudė pasirašyti sutartį su Baltarusijos įmone remiantis tuo, kad ji yra ... baltarusiška.
Kruvina konkurencija: Latvija atkovojo dalį Baltarusijos krovinių iš Lietuvos >>
Lietuvos vyriausybės ir specialiųjų tarnybų nuomone, ši įmonė greičiausiai įvykdys Baltarusijos valdžios įsakymą pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams. Tai sulėtins statybų tempą, "sulaužys" visus terminus bei atskleis visas Lietuvos valstybės paslaptis, tai yra, paprasčiausiai, šnipinės.
Jei kam nors Vilniuje po tokių išpuolių vis dar kyla klausimas, kodėl Baltarusija staiga nutraukia ekonominius ryšius su Lietuva, tai dar labiau įrodo klausiančiųjų neadekvatumą.