VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Po paskelbtos naujausios skurdo rodiklių statistikos ir Valstybės kontrolės pranešimo apie atlikto socialinės paramos veiksmingumo audito rezultatus aktyviai diskutuojama ir ieškoma priežasčių, kodėl socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų poreikių, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
"Nemažai važinėju po Lietuvos regionus ir bendrauju su įvairiais žmonėmis, todėl vienareikšmiškai galiu pasakyti – akivaizdu, jog pagrindinė skurdo priežastis vis dar yra labai mažos pensijos. Tai rodo skaičiai, apie tai kalba ir šalies ekonomistai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pensininkai neretai būna vieniši asmenys, neturintys su kuo pasidalinti pragyvenimo išlaidų našta", — pastebi Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Valstybės kontrolė konstatuoja, kad pernai pirmą pusmetį nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 metų antrą pusmetį – 87 proc. Vertintais atvejais mažiausiai buvo užtikrinti vienišų asmenų minimalūs poreikiai – 2017 ir 2018 metais atitinkamai vos 4 ir 3 proc. gavėjų; labiausiai – trijų ir daugiau vaikų auginančių šeimų: 2017 metais – 41 proc., 2018 metais – 56 proc.
Pasak Butkevičiaus, akivaizdu, kad šiuo metu taikomos pajamų nelygybės ir skurdo mažinimo priemonės duoda nepakankamų rezultatų, taigi svarbu nedelsiant ieškoti naujų būdų spręsti šią problemą, kadangi ignoruojant tokius klausimus, jie darosi tik opesni.
Jo teigimu, šiuo metu labai daug dėmesio skiriama vaiko pinigų didinimui, tai labai svarbus prioritetas, tačiau dar sudėtingesnėje situacijoje yra pensininkai, ypač tie, kurie gyvena po vieną, jais, anot parlamentaro, reikėtų pasirūpinti pirmiausia.
Kitas neabejotinas prioritetas – parama nepilnoms šeimoms. Pasak parlamentaro, šia tema diskutuojama nemažai, kadangi yra keli skirtingi būdai, kaip paskirstyti vaiko pinigus, o ir skirtingose Europos šalyse elgiamasi nevienodai.
Nykstančio krašto sunkumai: ką rodo BVP augimas Lietuvoje >>
Savo pranešime Butkevičius pabrėžia, svarbiausia skirstant lėšas atsižvelgti į šeimos pajamų dydį, o taip pat ir į šeimos sudėtį, nes dažniau didelių sunkumų patiria gyventojai, auginantys vaikus nepilnoje šeimoje.
Buvęs Vyriausybės pažymi, kad tokia sudėtinga socialinė padėtis susidarė ne per vienerius metus – pasekmių šleifas vis dar seka nuo konservatorių Vyriausybės priimtų sprendimų smarkiai apkarpyti valstybės skiriamas išmokas. Socialdemokratų Vyriausybė kompensavo sumažintas pensijas ir nustatė jų kasmetinį indeksavimą, tačiau to nepakanka, kad socialiai pažeidžiami asmenys išbristų iš skurdo.
2018 metais 11,1 proc. žmonių gyveno žemiau absoliučios skurdo ribos, tai sudaro apie 312 tūkst. šalies gyventojų.