Liberalus patriotui visada yra priešas. Arba iškart, arba kada nors vėliau — pavyzdžiui, "aš juk tau sakiau" arba "aš visada žinojau". Pirmiesiems patinka senas, antrieisems — naujas. Vien už išsaugojimą, kiti — už naujoves. Pirmieji smerkia už nenorą keistis, antrieji — pirmuosius už nenorą mylėti tai, kas yra. Konfliktas yra suprantamas bet kuriai šeimai: ar verta perstatinėti baldus, jei ir taip viska gerai arba visgi perstatyti, nes jau viskaks atsibodo.
Vyriškas monumentalus ideologinis užsispyrimas prieš daugialypį kasdienį erzinimą ir moteriškumą, rašo Sputnik radijo autorius Peteris Malejevas.
Vilniuje miesto meru buvo išrinktas ponas liberalas — Remigijus Šimašius. Liberalai — jie yra už laisvę, kaip niekas kitas. Todėl meras anksčiau nusprendė pašalinti nuo pagrindinio sostinės tilto sovietines skulptūras. Reikia, kad tiltas išsivaduotų iš praeities, ir tuo pačiu metu nuo savo įsipareigojimų, susijusių su dokumentų naudingumu ir tvarumu. Meras taip pat prisidėjo prie to, kad miestas atsikratė didžiausio sovietinio kino teatro, bei didžiausio baseino.
Galiausiai, Šimašiaus dėka, praeityje pagrindinis miesto "Žalgirio" stadionas atsilaisvino nuo žolės, tribūnų ir įvairių sporto renginių.
O tada meras nusprendė, kad ant Mokslų akademijos bibliotekos neturėtų kabėti Jono Noreikos, Lietuvos dydvirio ir kartu nacių nusikaltėlio, garbei iškabinta atminimo lenta. Dviprasmiška asmenybė — vienareikšmiškų Lietuvoje niekas nelaiko dydviriais. Jau įtartini tipai daužė tą lentą. Tuomet meras liberaliai išsisukinėjo, neva lentelės neatnaujinsime, bet visgi atnaujinome. Ir dabar išvis apsisprendė — nuimti ją visiems laikams. Visi ir viskas turėtų būti laisvi. Laisvi ir nuo vakarykštėsdienos, ir nuo savo žodžių ir įspareigojimų.
Bet ne viskas taip paprasta. Juk Seime daug patriotų, jie ir užsipuolė. Sako, gėda turi būti jums. Mums gėda, ir jums turėtų būti gėda. O kas nesigėdija, tas kolaborantas ir Kremlius pritarėjas.
Kiti žengė dar toliau. Pradėjo skambinėti prokuratūrai. Ir šūkauja, ar neviršija meras savo įgaliojimų? Ar ne per laisvai jis disponuoja laisve? Pasikvietė Valstybės istorinės atminties komisiją (atkreipkite dėmesį — ir komisiją už laisvę). Sako, reikėtų patikrinti valstybės saugumą — ar kartais nenukentėjo?
Ginčytis galima begalę laiko: didvyris ar ne — bet kaip, mieli draugai, kaip galima patvirtinti tai, ką sako ir rašo Kremliaus propaganda?! Kasgi čia paaiškėja — Rusija teisi? Kokios čia Vilnaius vadovybės dovanos Putinui? Ir dar taip va lengvai, be konsultacijų su protingais bendražygiais, be patarimų? Gal ir mes norėjome prieidėti — kodėl neperspėjote, kodėl surengėte nuosavą vakarėlį?
Ūžia taip, kad net prezidentui teko reaguoti. Ir garantas pradėjo vieneti. Neva, įveskime moratoriumą istoriniam atminimui. Reikia kad ekspertai susirinktų — ir spręstų, kokias lenteles reikia saugoti, o į kurias galima nusispjauti. Formuokimevieningą požiūrį. Atrodo, kad viskas teisinga. Bet ar gali liberalia ir patriotai turėti vieningą požiūrį? Jei tik nulis. Kuomet — viesiems nusispjauti.