VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda Užugirio dvare dalyvavo iškilmingoje pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklo atidengimo ceremonijoje, rašoma Prezidentūros pranešime.
Šalies vadovas savo kalboje teigė, kad nori pagerbti ne vien Antaną Smetoną, bet ir apskritai valstybės pamatus, prie kurių kūrimo ir įamžinimo istorijoje šis prisidėjo. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad net ir sovietmečiu Antanas Smetona buvo prisimenamas kaip tam tikras valstybingumo simbolis.
"Kaip valstybės simbolį mes privalome jį ir gerbti — kartu su jo puikiaisiais bruožais, o kartu ir su tam tikromis klaidomis, kurių buvo padaryta, ir kurios gal kiek pasuko Lietuvos valstybės vairą į šoną nuo demokratinės sistemos. Aš esu tikras, kad šis žmogus tai darė tik iš didelės meilės Lietuvai, norėdamas, kad jos nepriklausomybei, jos laisvei, jos gerovei nekiltų pavojų iš išorės", — sakė Prezidentas, paraginęs šventės dalyvius dažniau sustoti ir pamąstyti, ką jie gali duoti savo šaliai.
Valstybės vadovas kritiškai atsiliepė apie pastaruoju metu išryškėjusią tendenciją iš aukšto kritikuoti praeities valstybės kūrėjus.
"Šiandien Lietuva gyvena laikotarpyje, kurį aš vadinu istoriniu panagių atlupinėjimu, kai mes vėl ir vėl kvestionuojame savo istoriją, mes ir vėl esame tokioje padėtyje, kai norime atsiprašyti už tai, kad mes esame kartu su kitomis tautomis, kad mes išlikome per istorijos šimtmečius. Aš nežinau, ar reikia atsiprašinėti. Reikia mylėti kitas tautas ir gyventi su jomis santarvėje", — sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas taip pat paragino kitus politikus dažniau susilaikyti nuo pagundos tapti teisėjais žmonių, kurie gyveno prieš daugelį metų.
"Galbūt ir jų didelis nuopelnas yra tai, kad šiandien jūs galite stovėti ir juos iš aukšto kritikuoti, nors jie gyveno visai kitokiomis istorinėmis aplinkybėmis ir priiminėjo visai kitokius moralinius ir istorinius sprendimus", — sakė šalies vadovas.
Antanas Smetona
Antanas Smetona buvo vienas iš karinio perversmo respublikoje lyderių ir organizatorių, vėliau — susiklosčiusio autoritarinio režimo vadovas.
Nuo 1919 metų balandžio 4 iki 1920 metų balandžio 19 dienos jis ėjo pirmojo Lietuvos prezidento pareigas. Vėliau vadovavo Lietuvių tautos pažangos partijai, iki 1924 metų buvo Lietuvos šaulių sąjungos — patriotinės sukarintos organizacijos — narys.
Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis atvirai rėmė Hitlerinę Vokietiją ir priešinosi Tarybų Sąjungai.
Jo valdymo laikotarpiui buvo būdinga žiniasklaidos cenzūra, Konstitucijos pakeitimas (iš jos išnyko formuluotė, kad Lietuva yra demokratinė respublika), pirmosios Lietuvoje politinių kalinių koncentracijos stovyklos sukūrimas, masinė emigracija.