Daugiau nei 60 tūkst. Donbaso gyventojų kreipėsi dėl Rusijos pilietybės

Šiuo metu norinčiųjų gauti Rusijos pasus skaičius auga, daugiau nei tūkstantis žmonių kreipiasi kasdien
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Daugiau nei 60 tūkstančių Donbaso gyventojų kreipėsi dėl Rusijos pilietybės, buvo patenkinta 25 tūkst. prašymų, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos vidaus reikalų ministerijos Migracijos skyriaus vadovę Valentiną Kazakovą.

"Kreipėsi daugiau kaip 60 tūkstančių DLR ir LLR gyventojų, buvo priimtas sprendimas suteikti pilietybę 25 tūkst. gyventojų", — sakė Kazakova.

Pasak jos, šiuo metu pareiškėjų skaičius auga, daugiau nei tūkstantis žmonių kreipiasi kasdien. Anot Kazakovos, paklausa yra tokia didelė, kad Rusijos vidaus reikalų ministerija nusprendė padidinti padalinių skaičių piliečiams priimti.

Ekspertas: ES nesiginčys su Rusija dėl Donbaso gyventojų pasų

Balandžio 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl supaprastinto Rusijos pasų suteikimo nepripažintų LLR ir DLR gyventojams. Jis sakė, kad šis klausimas yra humanitarinio pobūdžio, Rusija nenori sukelti problemų Kijevui, tačiau piliečių teisių padėtis Donbase peržengia visas ribas. Per mažiau nei savaitę Rostovo srityje duris atvėrė Rusijos pasų išdavimo centrai. Juose dokumentai priimami iš įgaliotų asmenų DLR ir LLR. Vėliau įsakymas pradėtas taikyti visiems Donecko ir Luhansko sričių gyventojams.

Anksčiau Estija atsisakė pripažinti Rusijos pasus, išduotus Krymo ir Sevastopolio gyventojams po 2014 metų kovo 18 dienos.

Linkevičius grasina Rusijai "pasekmėmis" už pasų išdavimą Donbaso gyventojams >>

Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu išplatino pranešimą, kuriame pasmerkė Rusijos prezidento pasirašytą įsaką dėl supaprastintos Rusijos pilietybės suteikimo Donbaso gyventojams tvarkos. Pranešimas paskelbtas URM svetainėje. Be to, jame pabrėžiama, kad Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę "griežtai pasmerkti šiuos nepateisinamus Rusijos veiksmus".

Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą. Ukrainos valdžia nuolat kaltina Rusiją kišimusi į šalies vidaus reikalus. 2015 metų sausį Aukščiausioji Rada priėmė dokumentą, kuriame Rusija vadinama "šalimi-agresore".

Maskva neigia Ukrainos kaltinimus. Rusija ne kartą pareiškė, kad ji nėra Ukrainos vidaus konflikto šalis ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.