Didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip "Google" ar "Facebook", ne kartą buvo krikštytos ir kaip demokratijos nešėjos, ir kaip jos žlugdytojos. Socialiniai tinklai buvo varomoji "Arabų pavasario" Tunise, Egipte, Jemene ir Libijoje jėga. "Brexit" referendumas, rinkimai JAV ar Prancūzijoje parodė neigiamą technologijų pusę, pasėjo pagrįstą skepsį ir iškėlė klausimą, kiek technologijos praturtina, o kiek grasina demokratiniams procesams.
Tačiau klausimą galima suformuluoti ir kitaip. O kas turi monopoliją demokratijai? Ir internetui. Šiais globalizmo ir socialinių tinklų viešpatavimo laikais...
Lietuvai, turinčiai tvirtą vertikalią biurokratinę struktūrą, vis sudėtingiau kontroliuoti socialinę žiniasklaidą, horizontalius socialinius tinklus. "Facebook'e", "Instagram'e", "Twitter'yje" publika spontaniškai susiorganizuoja, publikuoja, komentuoja, replikuoja. Šie socialiniai tinklai peržengia Lietuvos ir kitų valstybių laiko ir erdvės ribas. Šie socialiniai tinklai išsklaido savo galią į visus visuomenės sluoksnius, paversdami centralizuotą Lietuvos valstybės kontrolę neefektyvia ir net beprasmiška. Valstybei lieka prievartos instrumentai.
Bent vienu socialiniu tinklu per paskutinius 3 mėnesius Lietuvoje naudojosi 77 proc. gyventojų, o Z kartoje tokių vartotojų net 99 proc., rodo naujausias "Kantar Digital" tyrimas. "Facebook" toliau išlieka populiariausiu visose amžiaus grupėse, jaunimo gretose pastebimas "Twitter" populiarėjimas.
"Facebook'u" naudojasi beveik 7 iš 10 Lietuvos gyventojų. Socialiniai tinklai iš esmės yra horizontali dinamika. Žmonių poreikis socialiai jungtis yra galingas, nesuvaldomas ir būtinas tam, kad sutvarkytum savo reikalus. Tačiau ar tu pajėgsi susitvarkyti reikalus "teisingai"? Ar nebūsi indoktrinuotas? Baimė prarasti kontrolę stipresnė už demokratinių vertybių "puoselėjimą".
Liepos mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą blokuoti Rusijos valstybinės naujienų agentūros "Sputnik" lietuvišką portalą dėl neva autorinių teisių pažeidimų. Tuomet kuriam laikui Lietuvos interneto tiekėjai užblokavo domeno vardą https://sputniknews.lt/.
Viešai buvo pabrėžiama, kad šis sprendimas nėra susijęs su "Sputnik" skleidžiamu turiniu. Nors taip pat viešai Lietuvos žvalgyba jau pernai skelbė, jog šis portalas yra "vienas Rusijos įrankių vykdyti informacinę politiką šalyje".
Kyla natūralūs klausimai: ar "Sputnik" buvo blokuotas dėl to, kad "pažeidė" autorių teises, ar dėl to, kad yra "vienas Rusijos įrankių vykdyti informacinę politiką šalyje"? Kitaip tariant, "Sputnik" yra tas žinių šaltinis, kuris sako, ką kiti tyli. Todėl buvo pabandyta nutildyti.
Tačiau ar galima šiais informacinių technologijų ir socialinių tinklų laikais sustabdyti prieigą prie informacijos šaltinių ir pačios informacijos?
Autorines teises reikia gerbti, jas reikia ginti. Autoriams už jų kūrinius turi būti teisingai atlyginta. Tai neginčijama.
Bėgo nuo vilko — užlipo ant meškos. Taip būtų galima apibūdinti situaciją tarp autorines teises ginančios asociacijos LATGA ir populiarios failų dalijimosi platformos "Linkomanija".
Liepos mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įpareigojo interneto paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti failų dalijimosi interneto svetainę linkomanija.net. Tai jie ir padarė. Dar anksčiau "Linkomanijos" administracija išplatino instrukciją, kaip šiuos draudimus apeiti. Šia instrukcija buvo aktyviai dalinamasi ir socialiniuose tinkluose. Taigi, nors oficialus svetainės draudimas ir egzistuoja, norintieji ir toliau gali naudotis "Linkomanija".
Dar žiemą, po pirmo oficialaus uždraudimo "Linkomanijos" lankytojų skaičius ženkliai išaugo: jei prieš blokavimą minėtą svetainę per dieną aplankydavo apie 45 tūkst. unikalių vartotojų, po blokavimo šis skaičius buvo išaugęs iki 75 tūkst., vėliau smuktelėjo iki 60–65 tūkst. lankytojų per dieną.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Mantas Martišius šių metų birželio pabaigoje yra sakęs, kad interneto technologijų kompanija "Google" nemato techninių galimybių riboti Lietuvoje draudžiamų tinklalapių, tarp jų — linkomanija.net pasiekiamumo.
Tokią poziciją "Google" atstovai iš JAV pristatė gegužę vykusiame susitikime su LRTK Vilniuje. Komisijos ir interneto kompanijos atstovai tuomet aptarė klausimą dėl galimybės apriboti informacijos pasiekiamumą per "Google" DNS serverį, kad LRTK sprendimai dėl interneto svetainių blokavimo būtų sunkiau apeinami ir efektyviau įgyvendinami.
Pasaulinis "Google" pasirodė demokratiškesnis nei mūsiškė provinciali LRTK.
Lietuviškas "Sputnik" buvo užblokuotas tik Lietuvos teritorijoje. Kad, neduok Dieve, Lietuvos teritorijoje Jūs nebūtumėte indokrinuotas. O Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, visame likusiame pasaulyje? Rankos per trumpos. O juk ten gyvena, dirba, mokosi, augina vaikus emigrantai iš Lietuvos. Ir jie be abejo bendrauja su savo artimaisiais Lietuvoje. Taip pat ir per socialinius tinklus. Bendrauja be Lietuvos valdžios vertikalės pagalbos, bendrauja horizontaliai.
Dabar dominuoja greitai vartojamas, dinamiškas, besikeičiantis turinys. Aktualiausia informacija tampa ne globalios naujienos, o tai, kas svarbu man: draugai, artimieji, žinomi žmonės, kurie imponuoja.
Jaunoji karta susiranda dominančią informaciją ir skaito naujienų portalus, tik juose apsilanko tais atvejais, kai kažkas iš pažįstamų pasidalina aktualia nuoroda socialiniuose tinkluose. Arba pareklamuoja kaip "uždraustą".
Dar jokiai valdžiai, jokiais pretekstais, net ir demokratijos "puoselėjimo" pretekstu, nepavyko apriboti šio virtualaus bendravimo horizonto, informacijos apytakos. Juo labiau uždrausti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.