VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Galimos JAV sankcijos įmonėms, kurios užsiima dujotiekio "Nord Stream-2" statyba, gali pakenkti JAV naftos ir dujų projektams Meksikos įlankoje, rašo Vokietijos verslo laikraštis "Handelsblatt".
"Vokietijos požiūriu (įstatymo projekto — Sputnik) pavadinimas atrodo įžūliai: "Europos energetinio saugumo apsaugos įstatymas" — taip skamba naujausias Vašingtono grasinimas sankcijomis", — pažymi straipsnio autorius.
JAV ketinimas įvesti sankcijas "Nord Stream-2" yra toks stiprus, kad neatsižvelgiama į galimas apribojimų pasekmes, rašo laikraštis. Europos bendrovės, užsiimančios dujotiekio tiesimu ir kurioms taikomos Vašingtono sankcijos, atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulinėje energijos rinkoje.
Ilgą laiką šios įmonės dirbo Meksikos įlankoje kaip Amerikos korporacijų "Chevron" ir "Exxon Mobil" subrangovai, rašo "Handelsblatt". Todėl, jei jos bus įtrauktos į sankcijų sąrašus, projektai Meksikos įlankoje bus sutrikdyti, nes neįmanoma greitai pakeisti tokių siauros specializacijos įmonių.
Apskritai JAV ekonomika sankcijas "Nord Stream-2" vertina kritiškai, pabrėžia autorius. Be to, tokie apribojimai pakenktų JAV dujų eksportuotojams, paskatindami Europos pirkėjus sumažinti SGD importą iš JAV ir padidinti tiekimą iš kitų šalių, sako "Handelsblatt".
Rugpjūčio pradžioje JAV Senato užsienio ryšių komitetas priėmė įstatymo projektą dėl sankcijų įmonėms, tiekiančioms laivus "Nord Stream-2" dujotiekiui. Šis dokumentas draudžia įvažiuoti į JAV asmenims, susijusiems su "pardavimu, nuomojimu, aprūpinimu ar pagalba" teikiant laivus, skirtus Rusijos jūriniams dujotiekiams tiesti 30 ar daugiau metrų gylyje, taip pat užšaldyti jų turtą JAV jurisdikcijoje. Be to, gali būti taikomos sankcijos Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos įmonėms.
"Nord Stream-2" projektas
Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.
Statybas planuojama baigti iki šių metų pabaigos.
Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, vis dar nedavė leidimo statyboms.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Statybai priešinasi Ukraina, bijodama prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politiniu.
JAV taip pat kritikuoja "Nord Stream-2" statybą, nes siekia tiekti suskystintas gamtines dujas Europai.
Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir skirtas pagerinti Europos energetinį saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova galimas sankcijas projektui pavadino nauju rusofobijos etapu.