VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė privalo labai aiškiai paaiškinti visuomenei, kodėl reikalingas taršos mokestis, ir apskaičiuoti jį taip, kad anglies dioksido išmetimai realybėje pradėtų mažėti greičiau. Tokią nuomonę išsakė "SEB" banko ekonomistas Lietuvoje Tadas Povilauskas.
Jo komentarą paskelbė banko spaudos tarnyba.
Povilauskas pažymėjo, kad Lietuvoje planuojamas automobilių taršos mokestis bus ne vienkartinis, o metinis. Preliminariai buvo paskelbta, kad šalyje registruotų naujų automobilių, išmetančių daugiau kaip 130 gramų anglies dioksido per metus, savininkams teks mokėti 20 eurų per metus. Jei automobilis teršia atmosferą labiau nei įprasta, bus taikomas specialus koeficientas.
Tikimasi, kad pirmaisiais metais Lietuvos biudžetas gaus 12 milijonų eurų, o vėliau pajamos sieks 100 milijonų eurų.
"100 mln. eurų pajamų už automobilių mokestį — tai daug ar mažai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis? Užtenka pažvelgti į Latviją, į kurios biudžetą jau 2017 metais pateko 60,5 mln. eurų automobilių mokesčio", — sakė jis, pridurdamas, kad Latvijoje automobilių dvigubai mažiau negu Lietuvoje.
Taršos mokesčio įvedimas yra skirtas paskatinti piliečius rinktis automobilius, kurie išmeta mažiau anglies dioksido, tačiau šis požiūris turi keletą trūkumų, sakė Povilauskas.
"Pirma, vairuoti taršų automobilį dažnai nėra įprotis ar mados reikalas. Tai neišvengiamybė gyventojams, kurie neturi pajamų įsigyti mažiau taršios transporto priemonės. Pakeisti automobilį viešuoju transportu nėra tas pats, kas atsisakyti rūkyti ar mažiau išgerti. Asmens, kurio pajamos 500 eurų, ir to, kurio siekia 1 500 eurų, galimybės turėti mažiau taršų automobilį skiriasi", — sakė ekonomistas.
Be to, automobilyje išmetamų teršalų kiekis taip pat priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant nuvažiuotą atstumą. Dėl to automobilių mokestis regresinis — didžiausia mokesčių našta tenka mažas pajamas gaunančių automobilių savininkams, kurie retai vairuoja savo automobilius, pavyzdžiui, pensininkams ar bedarbiams, teigė ekspertas.
Povilauskas pabrėžė, kad automobilių mokestis turi ir privalumų, ir trūkumų, vis dėlto respublikos valdžia turi priimti kažkokį sprendimą, nes Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių.
"Kita vertus, ES galėtų paraginti visas šalis kartu padidinti akcizą dyzelinui, kuris įprastai ES šalyse yra mažesnis negu akcizas benzinui dėl istorinių priežasčių. Tačiau dabar, kai įrodyta, kad, sudegus dyzelinui, kietosios dalelės ir azoto oksidai turi didesnę neigiamą įtaką žmonių sveikatai negu padidėjęs anglies dvideginio kiekis, padėtis gali ir turi keistis. Galiausiai verta priminti ir kitą įrodytą degalų akcizų ypatumą — didžiausią dalį moka vidurinės klasės atstovai, nes jie automobiliu nuvažiuoja daugiausiai kilometrų", — sakė jis.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuva ketina sekti kitų ES šalių pavyzdžiu ir greičiausiai bandys atsisakyti dyzelinių automobilių.
Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatoma paskata vairuotojams, kurie nusipirks mažiau aplinkai kenksmingą automobilį. Tuo tarpu automobilių ekspertai teigia, kad trys iš keturių automobilių Lietuvoje yra dyzeliniai, o Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje.
Interviu Sputnik Lietuva Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys pastebėjo, kad naujausi benzininiai varikliai gali padaryti daugiau žalos nei dyzeliniai varikliai su filtrais.
Baršys teigė, kad Lietuva vejasi Europos madą, bando pereiti prie hibridinių automobilių, tačiau Lietuvoje nėra tiek daug elektros, kad pavyktų "persodinti visus" prie elektrinio transporto.