VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Rusijos ambasadai Lietuvoje kelia nerimą Rusijos piliečio, Rusijos armijos pulkininko Jurijaus Melio, nuteisto Lietuvoje dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių šalia Vilniaus televizijos bokšto, kalinimo sąlygos. Apie tai pranešė Rusijos ambasados spaudos tarnyba.
Rusijos diplomatinės tarnybos vadovas Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo metu neįrodytas nė vieno iš šioje byloje kaltinamųjų dalyvavimas. Anot jo, tikrieji žudikai yra laisvi ir niekas jų neieško.
"Problema ta, kad Jurijui Meliui pastaruoju metu sudarytos nepakeliamos sąlygos kalėjime. Susidaro įspūdis, kad liepta iš jo tyčiotis", — sakė diplomatas, atsakydamas į naujienų portalo "RuBaltic.Ru" klausimą.
Ambasadorius sakė, kad Melis perkeltas iš zonos, skirtos buvusiems valstybės tarnautojams, į zoną, kurioje yra nusikaltėliai-recidyvistai. Be to, jis be jokios priežasties "mėtomas" po įvairius kalėjimus.
Udalcovas pažymėjo, kad ruso Nikolajaus Filipčenkos, kuris Lietuvoje nuteistas dešimčiai metų dėl kaltinimų "šnipinėjimu", padėtis ne ką geresnė.
"Jam taip pat pradėjo dirbtinai bloginti laikymo sąlygas: jis taip pat buvo perkeltas iš specialiosios zonos. Be to, jis yra pulkininkas leitenantas, o dabar yra kameroje su keturiais recidyvistais", — teigė diplomatinės atstovybės vadovas.
Ambasadorius teigė, kad kaliniai susirūpinę savo saugumu dėl objektyvių priežasčių, tačiau Rusijos diplomatų bandymai perduoti šią informaciją kalėjimų administracijai ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai nedavė jokių rezultatų.
"Šioje situacijoje negaliu nepabrėžti: tuo atveju, jei kažkas nutiks Rusijos piliečiams Jurijui Meliui ir Nikolajui Filipčenkai, už tai bus atsakingos atitinkamos Lietuvos Respublikos valstybinės struktūros. Savo ruožtu, atsižvelgdami į situacijos svarbą, turime omenyje, kad atkreipsime daugelio tarptautinių organizacijų dėmesį", — padarė išvadą Udalcovas.
Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas Melį nuteisė septyneriems metams kalėjimo, tariamai už "nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus". Visų pirma, jis buvo apkaltintas tuo, kad tragiškų įvykių metu vadovavo tankui. Balandį Rusijos gynyba apskundė nuosprendį.
Nuteistojo advokatė Galina Kardanovskaja teigė, kad apeliacinio teismo posėdžio data dar nėra nustatyta ir, greičiausiai, jis vyks rudenį.
Melis buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metų kovo mėnesį. Penkerius metus iki teismo nuosprendžio paskelbimo jis praleido Lukiškių kalėjime, o tai iš esmės yra pažeidimas. Kaip pažymėjo Udalcovas, pagal Lietuvos įstatymus asmuo gali būti sulaikytas tik trejus metus.
"Sausio 13-osios byla"
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių. Įvykių dalyviai iš Tarybų Sąjungos pusės teigia, kad laisvės gynėjus nužudė provokatoriai, kurie šaudė nuo kaimyninių namų stogų.
Iš viso Vilniaus apygardos teismas nuteisė 67 žmones, iš kurių dauguma už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą atsistojo tik du žmonės — Melis ir Lietuvoje gyvenantis buvęs kariškis Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį.
Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.
Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.
Balandį Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Jie įtariami sąmoningai paskelbę neteisėtą nuosprendį prieš rusus.