Paaiškėjo, kodėl moterys Lietuvoje uždirba mažiau nei vyrai

Ekspertai pažymi, kad vyrų ir moterų pajamų skirtumai lemia, jog moterys dažniau susiduria su skurdo rizika
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Lietuvoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 16,6 proc. Apie tai pranešė Socialinio draudimo fondo ("Sodra") spaudos tarnyba.

Lietuvoje vidutinis bruto darbo užmokestis siekia beveik 1300 eurų

Taip pat vidutinės mėnesinės moterų pajamos antrąjį ketvirtį padidėjo 10 procentų ― nuo 1049 iki 1156 eurų, o vyrų atlyginimai augo lėčiau ir padidėjo 7,5 procento (nuo 1254 eurų iki 1348 eurų).

Moterų pajamų padidėjimą galėjo lemti tai, kad "moteriškų" profesijų pajamos sparčiai augo. Pavyzdžiui, daugiausiai moterų parduotuvėse dirba pardavėjomis (54,2 tūkst. žmonių) — jų pajamos išaugo 10 procentų. Sparčiai augo ir vidutinės buhalterių (9 procentai), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 procentų) ir mokytojų (13 procentų) pajamos.

"Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pabrėžė, kad vyrų ir moterų pajamų skirtumas Lietuvoje yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui.

"Gali būti keletas priežasčių, kodėl skiriasi vyrų ir moterų gaunamos pajamos. Pirmiausiai, tai gali lemti skirtingų profesijų pasirinkimas... Moterys dažniau renkasi, pavyzdžiui, mokytojo profesiją, kuri yra mažiau apmokama negu, tarkime, inžinieriaus", ― sako patarėja.

Zitikytė pažymėjo, kad tėvų ir šeimos priežiūra taip pat turi tam įtakos. Didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30–39 metų amžiaus grupėje, moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaikų priežiūros atostogų.

Iš dekreto grįžusios moterys turi kelti savo kvalifikaciją, kuri gali būti sumažėjusi dėl ilgų darbo pertraukų, teigia specialistai.

"Deja, darbo rinka "baudžia" iš jos metams ar dvejiems dėl vaiko priežiūros iškritusias moteris. Ir nors stebime, kad daugiau vyrų eina vaiko priežiūros atostogų, vyrai dažniau pasirenka vaiko priežiūros išmokas gauti antrus metus ir beveik visi tuo metu dirba, kai iš tiesų vaiką ir toliau prižiūri mama", ― pastebi Zitikytė.

Švedijos bankai prognozuoja Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimą

Pajamų nelygybė tarp vyrų ir moterų reiškia, kad moterims labiau gresia skurdas. Pavyzdžiui, sulaukus pensinio amžiaus, vidutinė senatvės pensija vyrams yra 409 eurai, tai yra penktadaliu didesnė nei vidutinė moterų pensija (338 eurai).

Be to, vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją yra septyneriais metais ilgesnė nei vyrų.

"Didesnė moterų dalis atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos, todėl akivaizdu, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo pajamų turi reikšmingų socialinių padarinių. Draudžiamųjų pajamų atotrūkio tarp vyrų ir moterų mažinimas reikalingas siekiant gerinti darbo rinkos, demografijos ir ekonomikos augimo perspektyvas bei kovoti su skurdu senatvėje", ― pareiškė ji.

Atlyginimai Lietuvoje

Anksčiau Lietuvos statistikos departamentas paskelbė duomenis apie šių metų antrojo ketvirčio atlyginimus Lietuvoje. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, lietuvių pajamos prieš mokesčius padidėjo 2,1 procento.

Lietuvoje vyrų nedarbingumas didesnis nei moterų

Vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių sudarė 1289 eurus. Vidutinis mėnesinis grynasis atlyginimas (atskaičius mokesčius) buvo 817,8 euro. Be to, nepaisant bendro darbo užmokesčio padidėjimo šalyje, vyrų ir moterų pajamų nelygybė ir toliau augo.

Interviu Sputnik Lietuva Politikos ir ekonomikos studijų centro vadovui, ekonomistui Vasilijui Koltašovui šie skaičiai rodo "pasenusį ir degraduojantį" Lietuvos ekonomikos lygį.

Minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 555 eurai per mėnesį. Šis rodiklis yra vienas žemiausių ES. Sąjungos atstovai nuolat skundžiasi dėl mažų atlyginimų ir reikalauja juos kelti.

Anksčiau Lietuvos vyriausybė pritarė minimalaus ir valandinio atlyginimo padidinimui. Valdžia tikisi, kad šis sprendimas padidins mažiausiai apmokamų darbuotojų pajamas. Tikimasi, kad minimali mėnesinė alga padidės iki 607 eurų, o valandinis užmokestis — iki 3,72 euro.

Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, visiškai praradusia nepriklausomybę. Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad ES dirbtinai išlaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, siekdama panaudoti respublikos išteklius kitoms Europos zonoms plėtoti.