ES atskleista Europos žemės ūkio produktų pardavimų Rusijai sukčiavimo schema

Pagal sukčiavimo schemą "vykdytojai, veikdami per Briuselio bendrovę ir per fiktyvių kompanijų tinklą, kreipėsi į prekybos asociacijas, kad gautų ES finansavimą"
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atskleidė schemą, pagal kurią sukčiai gaudavo lėšų iš ES, tariamai, žemės ūkio produkcijos tinklo plėtrai į trečiąsias šalis, tame tarpe ir į Rusiją, o vėliau plaudavo pinigus Ukrainoje ir Mergelių salose, rašoma tarnybos pranešime.

Smulkieji ūkininkai galės teikti paraiškas 15 tūkst. eurų paramai gauti

Pastaraisiais metais Europos kovos su sukčiavimu tarnyba atskleidė sukčių tendenciją kurti netikras įmones, dalyvaujančias konkursuose, nuslėpti operacijas, kad gautų ES lėšų, taip pat atkreipia dėmesį į sukčiavimo atvejų pieno produkcijos tiekimų į trečiąsias šalis plėtrai padaugėjimą.

Tyrėjų dėmesį ypač patraukė schema, kuria naudojosi sukčiai, kad apgaule gautų ES finansavimą "ES pieno produktų reklamai Europoje ir trečiosiose šalyse".

Ataskaitoje nurodyta, kad pagal sukčiavimo schemą "vykdytojai, veikdami per Briuselio bendrovę ir per fiktyvių kompanijų tinklą, kreipėsi į prekybos asociacijas, kad gautų ES finansavimą".

Be to, jie siūlė galutinį sprendimą, žadėdami "sėkmingai patvirtinti savo paraiškas ir suteikti praktinę paramą jų įgyvendinimui ateityje". Sukčiai netgi buvo pasirengę suteikti finansines garantijas ir paskolinti lėšų įnašui.

"Tokiu būdu kai kurios žemės ūkio produktų gamintojų asociacijos gavo ES finansavimą žemės ūkio produktų pardavimo Europoje ir trečiosiose šalyse, tokiose kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Rusija, Australija, Kazachstanas ir Ukraina, organizavimui", — rašoma OLAF pranešime.

Rusija įveda atsakomuosius muitus prekėms iš JAV

Tačiau sukčiai sukūrė jų kontroliuojamą netikrų kompanijų tinklą, kuris vykdė "pasiūlymų teikėjų, tiekėjų ir naudos gavėjų vykdomosios valdžios funkcijas". Sukčiai tardavosi su komerciniais partneriais ir manipuliavo konkursų eiga.

Fiktyvios įmonės, kurios neturėjo nei patalpų, nei darbuotojų, buvo naudojamos tam, kad būtų "pakeltos paslaugų, kurios buvo teikiamos tik iš dalies arba visai nebuvo teikiamos, kainos".

"Gauti pinigai buvo plaunami per banko sąskaitas Europoje ir trečiosiose šalyse, tokiose kaip Ukraina ir Britanijos Mergelių salos", — rašoma dokumente.

Atlikus tyrimą, EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui buvo rekomenduota grąžinti į biudžetą 7,7 milijono eurų ir neskirti papildomų 7,3 milijono eurų keliems projektams.