VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos galimai neteisėto nuėmimo nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos, skelbia Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.
"Toks sprendimas priimtas nustačius, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių", — rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pabrėžiama, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos, asociacijos "Kauno forumas", Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovų ir kitų asmenų pareiškimus, įvertinus iš Vilniaus miesto savivaldybės gautus duomenis.
"Pareiškimuose išdėstytų prielaidų, kad Vilniaus miesto meras ir kiti savivaldybės atstovai sprendimu nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir vėliau apie šį sprendimą išsakytais komentarais galimai įžeidė mirusiojo atminimą bei kurstė nesantaiką, nepagrindė jokie objektyvūs duomenys", — pabrėžiama pranešime.
Be to, memorialinė Noreikos lenta nėra įrašyta į Kultūros paveldo registrą, šios atminimo lentos savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą.
"Sprendimas nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir šių darbų atlikimas nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įstatymais suteiktų įgaliojimų viršijimas, ar savavaldžiavimas. Demontuojant atminimo lentą vietos savivaldos institucijų kompetencija, susijusi su savivaldybei priklausančio turto valdymu ir naudojimu, nebuvo viršyta ar pažeista", — nurodoma nutarime.
Nenustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai būtų norėję tyčia šmeižti kokį nors fizinį asmenį ar įžeisti mirusiojo Noreikos atminimą, taip pat tyčiotis, niekinti ar skatinti neapykantą ir tautinę nesantaiką.
Sudėtingi Vilniaus sprendimai
Liepos pabaigoje Vilniaus meras Remigijaus Šimašius paliepė nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nukabinti Jono Noreikos atminimo lentą. Aiškindamas savo sprendimą meras teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, jog Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.
Merą sukritikavo daugybė politikų, ypač "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.
Anksčiau Sputnik Lietuva autorius Jurgis Nevėžietis rašė, kad Antrojo pasaulinio karo metu Škirpa atliko diplomatines funkcijas Berlyne iki Antano Smetonos režimo žlugimo, ir iš ten jis pradėjo organizuoti Lietuvos aktyvistų frontą (LAF).
Be kita ko tai buvo ne tik antisovietinė, bet ir fašistinė organizacija, skelbusi lietuvišką Hitlerio ideologijos versiją. Be to, ši organizacija agitavo susidoroti ne tik su kitaip mąstančiais, bet ir konkrečiai su Lietuvos žydais.
Oficialus Vilnius dažnai šlovina nacius šalyje. Vadinamieji "miško broliai" šalyje yra laikomi nacionaliniais didvyriais.
Lietuvoje "miško broliais" vadinami nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir partijos darbuotojų žudynių.