Po išėjimo iš BRELL Lietuvai gresia naujas "kainų šokas", rašo žiniasklaida

Baltijos šalių prisijungimas prie Europos sistemos yra gryna politika, kuri atneš respublikoms tik problemų
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Baltijos šalių atsisakymas tiekti elektrą iš Rusijos Federacijos ir jų pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) respublikoms brangiai kainuos, o ekonominė viso proceso nauda bus lygi nuliui. Apie tai praneša Lenkijos savaitraštis "Myśl Polska".

Kaliningrade įvertinta elektros tiekimo problemų tikimybė, Lietuvai išėjus iš BRELL

Rusija aktyviai ruošiasi Baltijos šalių energetikos sistemų atjungimui nuo Rusijos sistemų. Prie Kaliningrado srities krantų atsirado plūduriuojantis regazifikavimo įrenginys "Maršal Vasilevskij", kuris visiškai patenkins regiono dujų poreikius ir sumažins neigiamas tiekimo nutraukimo per Lietuvą pasekmes, rašo leidinys.

Tuo tarpu Briuselis nusprendė prijungti Baltijos šalis prie Europos sistemos.

"Pagrindinė problema — tai tiek pačios investicijos, tiek elektros energijos kaina. Lietuva jau turėjo sumokėti už perėjimą į Vakarų pusę kainų šuoliu, kuris įvyko, kai elektra smarkiai pabrango uždarius Ignalinos AE", — rašoma straipsnyje.

Šiuo metu Baltijos šalis importuoja apie 72 procentus savo energijos. Tai reiškia, kad pramonės ir individualūs vartotojai turi padengti papildomas išlaidas.

"Litgrid" pradėjo keturis projektus, susijusius su Lietuvos pasitraukimu iš BRELL

Straipsnio autorius pažymi, kad projektas kainuos apie pusantro milijardo eurų, o ekonominė nauda iš Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL bus lygi nuliui. Be to, dėl to kils elektros kainos.

"Baltijos šalių prijungimas prie Europos sistemos — tai gryna politika, todėl šis procesas tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų. Jis atneš tik problemų. Atsisakymas tiekti energiją iš Rusijos primena Berlyno sienos statybą pasienyje, šį kartą — energetinės. Jei Baltijos šalys dar ir pasiduos Briuselio spaudimui ir užsiims "žalia" energetika, elektros energijos tarifai ženkliai pakils", — rašo leidinys.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Vyriausybė patvirtino sinchronizacijos su Europos tinklais veiksmų planą

Šią savaitę Lietuvos elektros perdavimo operatorius "Litgrid" paskelbė apie darbo su keturių projektų, susijusių su energetikos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos elektros tinklais, teritoriniu planavimu pradžią. Pirmasis pasirengimo etapas bus skirtas respublikos elektros tinklo stiprinimui ir modernizavimui. Darbus numatyta baigti iki 2025 metų.

Rusija aktyviai ruošiasi desinchronizacijai su Baltijos šalimis, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pažymėjo, kad regiono energetikos sistemos atjungimo rizika, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, yra sumažinta iki nulio.

Turėsite pamiršti apie "norų sąrašą": po "Brexit" Baltijos šalys "susiverš diržus" >>

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.