Atrodo, kad Rusija sugalvojo, kaip parduoti dujas žemomis kainomis

"Novatek" nori patekti į besivystančių Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių galutines rinkas. Taip, tai nėra labai turtingos rinkos (išskyrus Kiniją), tačiau jos užtikrins pardavimus augančios konkurencijos sąlygomis ir galbūt bus apdraustos nuo kainų svyravimo
Sputnik

Rugsėjo 5 dieną Rytų ekonomikos forume buvo priimtas galutinis investicinis sprendimas Arktyje pastatyti dar vieną dujų skystinimo gamyklą "Arkties SGD-2", RIA Novosti straipsnyje rašo Aleksandras Sobko.

Vilniaus košmarai pildosi: Lietuvos SGD terminalas dirba rusams

Negalima sakyti, kad šis įvykis nustebino: pagrindinis akcininkas (bendrovė "Novatek") ne kartą skelbdavo, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Visi būtini pasiruošimai jau atlikti: nustatyta akcininkų sudėtis — be "Novatek" (60 proc.), tai dvi Kinijos (20 proc.), dvi Japonijos (10 proc.) įmonės, taip pat "Total" (10 proc.). Visi preliminarūs darbai jau atlikti. Pirmosios linijos paleidimas numatytas 2023 metais. Atsižvelgiant į ilgus suskystinimo įrenginių statybos laikotarpius, tai reiškia, kad statybos iš esmės prasideda jau dabar. "Arkties SGD-2" bus trečia pagal dydį SGD jėgainė Rusijoje.

Buvo paskelbta kapitalinių išlaidų apimtis: 21 milijardas JAV dolerių (daugiau kaip 19 mlrd. eurų). Mažiau nei ankstesnės, jau veikiančios "Jamal SGD" gamyklos, į kurią investuota 27 mlrd., išlaidos. Tačiau norint teisingai palyginti, reikia investicijų apimtis perskaičiuoti vienai tonai gamyklos pajėgumų. Tokiu atveju "Jamal SGD" (jos pajėgumas yra 16,5 mln. tonų) gauname investicijas — 1 630 JAV dolerių už toną, o "Arkties SGD-2" (trijų jos linijų pajėgumas yra 19,8 mln. tonų) — investicijos sieks 1 060 JAV dolerių už toną.

Kaip pažadėjo "Novatek", naujos gamyklos galingumo vieneto kaina sumažėjo maždaug trečdaliu. Taip atsitiko ir todėl, kad naujasis kompleksas bus pastatytas ant gravitacinių platformų (panašiai kaip ir plūduriuojanti gamykla), kurios, savo ruožtu, bus pastatytos Murmanske.

Investicijų apimtys (1 060 dolerių už toną) žymiai viršija investicijų į Amerikos dujų skystinimo gamyklas lygį (ten matome 800 dolerių ar mažiau už toną), tačiau tai neturėtų trikdyti. Rusijos projektas yra integruotas, ir šias kapitalines išlaidas sudaro investicijos į dujų gavybą, tuo tarpu Amerikos skystinimo gamyklose šie skaičiai atspindi tik skystinimo sąnaudas, o dujos suskystinimui perkamos atskirai. Atsižvelgiant į šį veiksnį, Rusijos SGD gali sėkmingai konkuruoti su Amerikos dujomis.

"Gazprom" suplanavo du didelius projektus Baltijos šalyse

Nepaisant to, sprendimas dėl investavimo buvo priimtas sunkiu sektoriui metu. Pirma, rinkoje yra SGD perteklius (tačiau tai netrukdo kitiems rinkos dalyviams statyti naujas gamyklas visame pasaulyje), o tai sukelia spaudimą kainoms. Antra, pačios dujų kainos visiškai nustojo koreliuoti su naftos kainomis, dėl to SGD pirkėjai, turintys sąsajų su naftos kainomis, užsiminė apie būtinybę peržiūrėti senas sutartis.

Kaipgi visos naujos aplinkybės susijusios su "Novatek" Arkties projektais?

Didžioji SGD dalis iš pirmojo "Novatek" projekto — "Jamal SGD" — parduodama pagal sutartis, turinčiomis sąsajų su naftos kainomis. Tai leidžia susigrąžinti palyginti brangias (taikoma "Jamal SGD") suskystintų gamtinių dujų pradines sąnaudas mažėjančių neatidėliotinų kainų sąlygomis. Be to, nemažą dalį suskystintų dujų perka patys projekto akcininkai, todėl mažai tikėtina, kad šios sutartys bus persvarstytos.

Tačiau čia viskas nėra taip paprasta. Pavyzdžiui, Indija yra sudariusi ilgalaikę sutartį su "Gazprom" dėl 2,5 milijono tonų SGD per metus tiekimo (su naftos kainodara). Tačiau mes kalbame apie suskystintas dujas iš "Jamal SGD": "Gazprom" nusipirks šį kurą iš "Jamal SGD", gabens ir perparduos Indijai su minimalia marža. Jei Indija panorės peržiūrėti susitarimo sąlygas (o nedidelė peržiūra jau buvo pernai), tada problemų turės ir "Jamal SGD".

Nekontroliuojamos SGD: "Gazprom" nebijo konkurencijos su JAV ES rinkoje

Kalbant apie naująjį projektą "Arkties SGD-2", tikslus kuro pardavimo mechanizmas dar nėra žinomas, tačiau akivaizdu, kad bet kokiu atveju jau reikia sutelkti dėmesį į kitas pardavimo sąnaudas. Ne daugiau kaip 240 dolerių už tūkstantį kubinių metrų galutinėse rinkose, o gal net mažiau. Ženkliai sumažėjusios kapitalinės išlaidos gali padėti išlaikyti pelningumą, tačiau bet kokiu atveju rinka tampa labai konkurencinga.

Be kainų, svarbus veiksnys augančios konkurencijos akivaizdoje yra garantuota produkcijos pardavimo galimybė, tai yra, ilgalaikių sutarčių ar kitų pardavimo būdų buvimas.

Šiame kontekste įdomu tai, kad Rytų ekonomikos forume "Novatek" su Indijos "H-Energy" pasirašė sutartis dėl bendros įmonės, skirtos parduoti SGD Indijoje ir Bangladeše, sukūrimo. Prisiminkime, kad panašus bendrovės požiūris — bendrų suskystintų gamtinių dujų pardavimo įmonių sukūrimas SGD importuotojų vidaus rinkoje — jau buvo taikomas Vietname ir Kinijoje.

Taip pat įdomu ir tai: jei anksčiau bendrovės atstovai skelbė apie planus parduoti iki 50 proc. SGD neatidėliotinų prekių rinkoje iš naujojo "Arkties SPG-2" projekto, tuomet dabar komentarai rodo, kad planuojama pardavimo dalis neatidėliotinų prekių rinkoje sumažės.

Ekonomistas: Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms Rusijos SGD pavidalu

Akivaizdu, kad naujasis SGD pardavimo modelis, kurį sukūrė "Novatek", — patekimas į besivystančių Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių galutines rinkas.

Taip, tai nėra labai turtingos rinkos (išskyrus Kiniją), tačiau jos užtikrins pardavimus augančios konkurencijos sąlygomis ir galbūt (atsižvelgiant į sąlygas) galbūt bus apdraustos nuo kainų svyravimo.

Jau daug kalbėta apie tos pačios Indijos dujų rinkos svarbą Rusijai. Tačiau Indijos "mėlynojo kuro" poreikis yra labai jautrus kainai: kai jos buvo pakankamai aukštos, Indijos susidomėjimas papildomais suskystintų gamtinių dujų kiekiais buvo minimalus (nors šalis per metus perka daugiau kaip 20 milijonų tonų suskystintų gamtinių dujų, daugiausia iš Kataro).

Todėl dabar, kai SGD kainos krito, Indijos vartotojai turi realią galimybę padidinti suskystintų gamtinių dujų importą dabartinėmis arba artimomis esamoms kainomis. Tą patį galima pasakyti apie Bangladešo ir Vietnamo rinkas: jos gali absorbuoti daug dujų, tačiau paklausa labai priklauso nuo kainos.

Bet štai, kas nustebino Rytų ekonomikos forume: "Rosneft" sprendimas pastatyti nuosavą Tolimųjų Rytų SGD gamyklą (tai dar nėra galutinis sprendimas, bet vis tiek). Apie projektą kalbama jau keletą metų. Dėl palyginti nedidelės gamybos apimties (6,2 mln. tonų per metus), gamyklos darbas gali sunkiai atsipirkti, tačiau kita vertus ji, be abejo, turi patogią logistiką Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių rinkodarai.

Vienaip ar kitaip, Rusijoje prasidėjo naujos statybos judėjimas.