Rusija išslaptino dokumentus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo pradžia

Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus, bylojančius apie grėsmę iš Lenkijos prieš Antrąjį pasaulinį karą
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerija išslaptino unikalius dokumentus, pasakojančius apie įvykius prieš ir iškart po Antrojo pasaulinio karo pradžios. Juose visų pirma minima Lenkijos keliama grėsmė. Medžiaga paviešinta naujame Gynybos ministerijos tinklalapio multimedijos skyrelyje "Trapi taika ant karo slenksčio".

Kaip pažymėjo ministerija, išslaptinti dokumentai parodo, "kodėl tokioje sunkioje karinėje-politinėje situacijoje buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai".

Naujas skyrius, skirtas 80-osioms Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo pakto (Molotovo-Ribentropo pakto) pasirašymo metinėms, taip pat skirtas kovoti su bandymais klastoti istoriją ir peržiūrėti Didžiojo tėvynės bei Antrojo pasaulinio karų rezultatus.

Rusija išslaptino dokumentus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo pradžia

Tarp išslaptintų dokumentų yra Raudonosios armijos generalinio štabo viršininko Boriso Šapošnikovo raštelis, skirtas TSRS gynybos liaudies komisarui Klimentui Vorošilovui.

Jame pateiktas karinės grėsmės, kurią įvairios valstybės gali kelti tiek pačios, tiek kaip karinių aljansų ir blokų dalys, įvertinimas.

Dokumento svarbą ir slaptumą pabrėžia tai, kad Šapošnikovas ne kreipėsi sekretoriaus pagalbos, o pats parašė 31 puslapio ataskaitą.

Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus išvadavimą

Anot sovietų karo ekspertų, tikėtiną grėsmę TSRS per šį laikotarpį kėlė ne tik Vokietijos ir Italijos karinė sąjunga, bet ir Lenkija, kuri buvo "fašistinio bloko orbitoje".

Kaip pažymėjo Šapošnikovas, "Sovietų Sąjunga turi būti pasirengusi kovoti dviem frontais: vakaruose prieš Vokietiją — Lenkiją ir iš dalies prieš Italiją su galimu limitrofų (tai tarpinės valstybės, taip buvo vadinamos Rumunija ir Rytų Europos šalys, atsiradusios po Pirmojo pasaulinio karo (Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Suomija) prisijungimu prie jų ir rytuose prieš Japoniją".

Dokumentai parodo, kad Vokietija ir Lenkija karo išvakarėse galėjo sutelkti daugiau nei 160 pėstininkų divizijų, daugiau kaip 7 tūkst. tankų ir 4,5 tūkst. lėktuvų pajėgas. Tuo tarpu 1939 metų gegužės mėnesį derybose su Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinėmis delegacijomis liaudies gynybos komisaras Vorošilovas teigė, kad Maskva gali sutelkti 136 divizijas ir 5 tūkstančius orlaivių.

Medžiagoje taip pat aprašytos 2-ojo Vokietijos armijos korpuso karinės operacijos per puolimą Lenkijoje 1939 metais. Šį dokumentą 1949 metais sudarė buvęs Vokietijos armijos generolas leitenantas Hermann Bohme, kuris aprašytų karinių operacijų metu ėjo divizijos operatyvinio skyriaus viršininko pareigas.

Rusijos Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Bresto tvirtovės gynimą

Juose jis išsamiai aprašo, kaip slaptai, prisidengę pratybomis, vokiečių kariuomenės būriai ruošėsi puolimui, taip pat atskleidė korpuso veiksmų seką puolimo metu. Vokiečių generolo liudijimas rodo aršų lenkų pasipriešinimą, apibūdina intensyvią kovų už Varšuvą ir Modlino tvirtovę eigą.

Antrasis pasaulinis karas truko šešerius metus, nuo 1939 metų rugsėjo 1 dienos iki 1945 metų rugsėjo 2 dienos. Paskutiniai jo mūšiai vyko Tolimuosiuose Rytuose. 1945 metų rugsėjo 2 dieną JAV kariniame laive "Missouri" buvo pasirašyta Japonijos besąlygiška kapituliacija.

Kare dalyvavo 61 valstybė, kurioje gyveno 1,7 milijardo žmonių. Karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijose, taip pat jūrose ir vandenynuose.

Antrasis pasaulinis karas buvo žalingiausias ir kruviniausias iš visų karų. Jis nusinešė daugiau nei 55 milijonų žmonių gyvybes. Daugiausia žmonių (27 milijonų) neteko Sovietų Sąjunga.