VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą peržiūrėti Lietuvos teismų nuosprendį, pagal kurį jis apkaltintas genocido vykdymu, praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.
Penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis "prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus", pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo.
"Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos Lietuvių tautos dalies, genocidą", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak ministro, šis sprendimas reiškia, kad tokiu būdu pripažinta, jog "dalyvavimas Sovietų Sąjungos represijose prieš reikšmingą lietuvių tautos dalį gali būti laikomas genocidu".
Komisijos, kurią sudaro Teismo pirmininkas ir rotuojami du Teismo skyrių pirmininkai bei du kitų skyrių teisėjai, sprendimo motyvai pagal Teismo reglamentą nėra pateikiami.
Ministerijos pranešime pabrėžiama, kad atmetus pareiškėjo prašymą, EŽTT sprendimas, priimtas 2019 metų kovo 12 dieną byloje Drėlingas prieš Lietuvą, tapo galutiniu 2019 metų rugsėjo 9 dieną ir nebegali būti skundžiamas.
Drėlingo byla
2015 metų kovą Kauno apygardos teismas nustatė, kad Drėlingas sovietinės okupacijos metu, būdamas KGB pareigūnu, žinodamas ir suvokdamas "šios represinės struktūros" vieną iš esminių tikslų — "fiziškai sunaikinti" organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo "okupaciniam sovietų režimui" judėjimo narius — "Lietuvos partizanus", jų ryšininkus ir rėmėjus, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant "lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros pirmininką ir vadą, partizanų pulkininką Adolfą Ramanuską-Vanagą bei jo žmoną — partizanę Birutę Mažeikaitę". Drėlingas buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.
Atsižvelgęs į silpną nuteistojo sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko — 5 mėnesių ir 6 dienų.
Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad "partizaninis judėjimas" turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš "partizanus" negali būti laikomi genocidu.
Ramanauskas-Vanagas
Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.
Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.
"Miško brolių" vadovaujamas LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikintas TSRS reguliariosios kariuomenės bei saugumo dalinių.