VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Pagal atnaujintą ekonominės raidos scenarijų 2019–2022 metams numatomas Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimas, rašoma Finansų ministerijos pranešime.
Tikimasi, kad vartojimą palaikys stipri gyventojų perkamoji galia, darbo užmokestis viešajame sektoriuje augs sparčiau nei privačiajame, infliacija išliks nuosaiki.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, šalies ekonomikos augimas tęsiasi, tačiau svarbu matyti bendrą vaizdą, grėsmes ir galimybes.
Jo teigimu, būtina didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neigiamoms išorės grėsmėms.
"Vidutiniu laikotarpiu ir toliau turime apdairios fiskalinės politikos priemonėmis stiprinti biudžeto rezervus", — sako finansų ministras.
Įvertinus pirmojo pusmečio Lietuvos ekonominės raidos rezultatus, šiais metais šalies bendras vidaus produktas (BVP) padidintas iki 3,7 proc., o BVP pokyčio įverčiai 2020-2022 metams išliko nepakitę. BVP pokytis 2020 metais galėtų sudaryti 2,4 proc., o 2021–2022 metais stabilizuotis ties 2,3 procento.
Esminiu Lietuvos ekonomikos varikliu turėtų išlikti vidaus paklausa. Ją skatins gyventojų pajamų didinimas, paskatų investuoti stiprinimas, tiesioginių užsienio investicijų ir ES finansinės paramos lėšomis finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimas.
Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išorės aplinka išliko nestabili, o neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir politinių sprendimų dėl tarptautinės prekybos ir "Brexit" neišnyko. Todėl išlieka rizika, kad Lietuvos ekonomikos perspektyva gali būti prastesnė nei numatyta šiame scenarijuje.
Ekonomikos augimą palaikys vidaus paklausa
Padėtis darbo rinkoje darbuotojams visą vidutinį laikotarpį išliks palanki. Dėl natūralios gyventojų kaitos, darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti. Atvykusieji į šalį padidino darbo jėgos pasiūlą ir sumažino pastaraisiais metais susiformavusią įtampą darbo rinkoje bei sudarė sąlygas tvariau augti darbo užmokesčiui privačiame sektoriuje.
Sparčiau, nei buvo numatyta, didės vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pokytis šalyje. 2019 metais jis sudarys 8,3 proc. o 2020 metais — 7,4 proc.
Numatoma, kad gyventojų pajamos vidutiniu laikotarpiu augs sparčiau nei kainos, todėl namų ūkių perkamoji galia vidutiniu laikotarpiu išliks stipri.
Tuo tarpu Lietuvos eksportuotojų laukia iššūkiai — jiems vidutiniu laikotarpiu teks taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, tęsti investicijas siekiant didinti konkurencingumą, valdyti valiutų riziką, priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas ir didinančius veiklos efektyvumą.
Tuo tarpu "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuva išvengs ekonomikos nuosmukio, nes vidaus paklausą vis dar palaiko pastebimas vidutinio darbo užmokesčio ir užimtumo lygio padidėjimas, taip pat rekordiškai didelė imigracija.
"Swedbank" ekonomistai taip pat prognozuoja, kad kitų metų pasaulio ekonomika bus lėčiausia nuo 2009 metų. Jų manymu, ne viena didelė ekonomika gali panirti į recesiją.
Savo ruožtu "SEB" banko ekonomistai patikslino savo metinio Lietuvos BVP prognozę ir padidino ją nuo 3,2 proc. iki 3,6 proc. Tačiau tikimasi, kad antroje metų pusėje ir 2020 metais ekonomikos augimas sulėtės. Numatoma, kad ekonomika kitais metais augs 2,4 proc., o 2021 metais — 2,6 proc.