VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. 2001 metų rugsėjo 11 dieną JAV "Al-Kaida"* teroristai-mirtininkai užgrobė keturis komercinius keleivinius lėktuvus, du iš jų buvo nukreipti į Niujorko simbolį — Pasaulio prekybos centro "bokštus-dvynius", kiti du — į Pentagoną ir, tikėtina, Baltuosius rūmus. Visi lėktuvai, išskyrus paskutinį, pasiekė savo tikslus. Ketvirtasis užgrobtas lėktuvas sudužo laukuose netoli Šanksvilio, Pensilvanijos valstijoje, praneša RIA Novosti.
Teroro išpuolio aukomis tapo 2 977 žmonės, iš jų 343 ugniagesiai gelbėtojai ir 60 policijos pareigūnų. Žuvo ne tik JAV piliečiai, bet ir žmonės iš 92 valstijų. Niujorke teroro išpuolio aukomis tapo 2753 žmonės, Pentagone — 184, Pensilvanijoje žuvo 40 žmonių.
Išpuoliuose taip pat žuvo 19 teroristų, iš jų 15 buvo Saudo Arabijos, 2 — iš Jungtinių Arabų Emyratų, 1 Egipto ir 1 Libano piliečiai.
Pasaulio prekybos centrą sudarė septyni pastatai. Centriniai komplekso elementai buvo du 110 aukštų dviaukščiai bokštai — šiaurinis ir pietinis. Kiekviename pastate buvo įrengtos biuro patalpos, skirtos apie 35 tūkst. žmonių ir 430 kompanijų.
2001 metų rugsėjo 11 dieną, 8:46 vietos laiku, "American Airlines" lėktuvas Boeing 767, skridęs iš Bostono į Los Andželą, sudužo 93–99 aukštuose Niujorko Manhatano saloje esančiame Pasaulio prekybos centro šiauriniame bokšte. Lėktuve buvo 81 keleivis (įskaitant 5 teroristus) ir 11 įgulos narių.
9:03 "United Airlines" lėktuvas Boeing 767, skridęs iš Bostono į Los Andželą, rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pietinį bokštą tarp 77 ir 85 aukštų. Lėktuve buvo 56 keleiviai (įskaitant penkis teroristus) ir 9 įgulos nariai.
Apie 9:37 "American Airlines" lėktuvas Boeing 757, skridęs iš Vašingtono į Los Andželą, sudužo Pentagone (JAV Gynybos departamento būstinėje), esančiame netoli Vašingtono. Lėktuve buvo 58 keleiviai (įskaitant 5 teroristus) ir 6 įgulos nariai.
10:03 "United Airlines" lėktuvas Boeing 757, skridęs iš Niujorko į San Franciską, sudužo laukuose, Pensilvanijos pietvakariuose, netoli Šanksvilio, 200 km nuo Vašingtono. Lėktuve buvo 37 keleiviai (įskaitant 4 teroristus) ir 7 įgulos nariai.
Террористический акт 11 сентября 2001 года в Нью-Йорке
© AFP 2023 / HENNY RAY ABRAMS
Į Pasaulio prekybos centro pastatus atsitrenkę lėktuvai buvo pilni degalų bakų. Degalai išsiliejo, dangoraižiuose-dvyniuose kilo gaisras. Smarkiai apgadintas ir patekęs į ugnį pietinis dangoraižis sugriuvo 9.59 val.
Šiaurinis sugriuvo 10.28 val. Dangoraižių nuolaužos taip pat sunaikino ar apgadino kitus pastatus komplekse ir aplink jį. Įskaitant PPC 47 aukštų pastatą. Šiaurinio bokšto nuolaužos jame sukėlė gaisrą, kuris truko beveik septynias valandas. Apie 17.20 val. sugriuvo 7-asis PPC pastatas.
Tikslus žalos, padarytos dėl rugsėjo 11 dieną įvykusių išpuolių, mastas nežinomas. 2006 metų rugsėjo mėnesį JAV prezidentas Džordžas Volkeris Bušas paskelbė, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių padaryta žala yra mažiausiai 500 milijardų JAV dolerių.
2011 metų rugsėjo 11 dieną Niujorke sunaikintų dangoraižių-dvynių vietoje buvo atidarytas Nacionalinis memorialas ir muziejus. Memorialą sudaro daugiau nei 400 medžių (baltojo ąžuolo) parkas, kurį supa du baseinai su kriokliais, esančiais buvusių "bokštų-dvynių" vietoje.
Beveik 3 tūkst. teroro išpuolių aukų (įskaitant šešis žmones, žuvusius per 1993 metų Pasaulio prekybos centro teroro išpuolį) vardai yra iškalti ant bronzinių parapetų, supančių "dvynių" memorialinius baseinus. Memorialo teritorijoje esantis muziejus — pagrindinė JAV institucija, tirianti rugsėjo 11 dienos įvykių padarinius, jų dokumentaciją.
Террористический акт 11 сентября 2001 года в Нью-Йорке
© AFP 2023 / TIMOTHY A. CLARY
Nuo 2002 metų rugsėjo 11 diena JAV švenčiama kaip Patriotų diena, nuo 2009 metų priėmus JAV bendrojo įstatymo 111-13 aktą, ši data taip pat minima kaip Nacionalinė tarnybos ir atminimo diena (National Day of Service and Remembrance).
2002 metų lapkričio 27 dienos išpuoliams ištirti buvo įsteigta nepriklausoma komisija (Komisija 9/11). 2004 metais ji paskelbė galutinę tragedijos aplinkybių tyrimo ataskaitą.
Viena pagrindinių 600 puslapių dokumento išvadų buvo ta, kad išpuolių vykdytojai pasinaudojo "didelėmis administracinėmis nesėkmėmis" JAV vyriausybės ir specialiųjų tarnybų darbe.
Paskutinis pranešimo skyrius labai ilgai buvo laikomas paslaptyje. Tik 2016 metų liepą buvo paskelbti 28 puslapiai, kuriuose paskelbta informacija apie galimą teroristų ir Saudo Arabijos valdžios atstovų ryšį. Be to, ataskaitos puslapiuose įrodymai nepateikti.
Vienintelis asmuo, nuteistas už 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolį JAV, yra Maroko kilmės Prancūzijos pilietis Zakarijas Musavis (Zaciarias Moussauoi).
Jis buvo areštuotas 2001 metų rugpjūčio mėnesį. Baigęs aviacijos mokyklą Oklahomoje ir treniravęsis su mokomuoju "Boeing-747" Minesotoje. 2005 metų balandžio mėnesį Musavis buvo pripažintas kaltu dėl ketinimo įvykdyti teroro išpuolį, kuris turėjo tapti penktuoju iš tragiškiausių 2001 metų rugsėjo 11 dienos įvykių serijos.
Asmeniniu Osamos bin Ladeno nurodymu jis turėjo užgrobti lėktuvą ir taranuoti Baltuosius rūmus Vašingtone — pats teroristas tai pasakė teisme.
Террористический акт 11 сентября 2001 года в Нью-Йорке
© AP Photo / Mark Lennihan
2006 metų gegužę Zakarijas Musavis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos Aleksandrijos (Virdžinijoje) federalinio teismo, kuriame vyko teismo procesas, sprendimu.
Kiti šeši įtariami teroristai buvo suimti 2002 ir 2003 metais, jie keletą metų praleido CŽV kalėjimuose, o 2006 metais buvo išvežti į stovyklą amerikiečių bazėje, esančioje Gvantanamo įlankoje, Kuboje.
2008 metų vasario mėnesį JAV Gynybos departamentas šešiems kaliniams pateikė kaltinimus žmogžudyste ir karo nusikaltimais, tiriant rugsėjo 11 dienos išpuolius.
Buvo pareikšti kaltinimai Kalidui Šeichui Mohamedui (Khalid Sheikh Mohammed), kuris, remiantis Komisijos 9/11 ataskaita, buvo pagrindinis veikėjas, rengęs rugsėjo 11 dienos išpuolius JAV; Jemeno pilietis Ramzis Binalšibas (Ramsi Binalshibh), kuris teikė organizacinę paramą teroristams ir pervedė jiems pinigus; Mohamedas al-Kahtanis, kuris, pasak tyrėjų, turėjo būti dar vienas, dvidešimtas keturių amerikiečių lėktuvų užgrobėjas 2001 metų rugsėjo 11 dieną, tačiau negalėjo gauti Amerikos vizos, taip pat Ali Abdul Aziz Ali, Mustafa Ahmed Havsavi ir Validas bin Atašas.
Po to, kai prezidentas Barakas Obama įsakė sustabdyti visą karo prokuratūros veiklą Gvantanamo kalėjime 2009 metų sausio mėnesį ir pažadėjo uždaryti įstaigą, Karo departamentas turėjo atsisakyti kaltinimų. Tačiau šis prezidento pažadas liko neįvykdytas. Nesulaukęs palaikymo Kongrese, 2011 metų kovo mėnesio pradžioje valstybės vadovas įsakė atnaujinti karinius teismus prieš įtariamuosius teroristus Gvantanamo kalėjime.
2011 metų balandžio mėnesio pradžioje JAV generalinis prokuroras Erikas Holderis patvirtino, kad kaltinamasis Kalidas Šeichas Mohamedas ir kiti keturi kaltinamieji rugsėjo 11 dienos byloje pasirodys ne JAV civiliniame teisme, tačiau prieš specialią karinę komisiją Gvantanamo bazėje.
Террористический акт 11 сентября 2001 года в Нью-Йорке
© AP Photo / Richard Drew
2011 metų gegužės mėnesį JAV vėl pateikė kaltinimus penkiems įtariamiesiems, įskaitant Kalidą Šeichą Mohamedą, už dalyvavimą 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolio organizavime.
2012 metų gegužės 5 dieną Karo tribunolas jiems oficialiai pateikė kaltinimus dėl sąmokslo, užpuolimo prieš civilius asmenis, tyčiniu fizinės žalos padarymu, žudymu, karo įstatymų pažeidimu, sunaikinimu, lėktuvų užgrobimu ir terorizmu. Visi penki kaltinamieji atsisakė pripažinti savo kaltę.
2014 metų liepos mėnesį Gvantanamo bazės karinis tribunolas nutarė, kad vieno iš penkių kaltinamų dalyvavimu organizuojant išpuolį — Ramzi Binalšibo bylos nagrinėjimas turėtų būti vykdomas atskirai, nes karo gydytojai padarė išvadą, kad jis serga "sunkia psichikos liga".
2017 metų kovo mėnesį 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių aukų artimieji Jungtinėse Valstijose pateikė kolektyvinį ieškinį Saudo Arabijai, kuriame jie kaltina šios šalies valdžią teroristinės grupės "Al-Kaida"* finansavimu ir kitokiu palaikymu.
800 žmonių vardu buvo iškeltas ieškinys, norint gauti kompensaciją iš šalies vyriausybės. Vėliau daugiau nei dvi dešimtys JAV draudimo organizacijų pateikė ieškinį dviem Saudo Arabijos bankams ir bendrovėms, susijusioms su Osamos bin Ladeno šeima, taip pat kelioms labdaros organizacijoms. Bendra ieškinio suma sudarė ne mažiau kaip 4,2 mlrd. dolerių dėl 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių.
2019 metų liepą paaiškėjo, kad teroro išpuolio organizavimu kaltinamas Kalidas Šeichas Mohamedas paskelbė apie savo pasirengimą liudyti teisme žmonių ir kompanijų, pateikusių ieškinius Saudo Arabijai, pusėje, jei JAV valdžia netaikys jam mirties bausmės.
2019 metų rugpjūčio mėnesį "The New York Times" pranešė, kad JAV Karo teismas numatė posėdį dėl nuosprendžio rugsėjo 11-osios išpuolio organizatoriams surengti 2021 metų sausio mėnesį.
JAV reikalauja kompensacijos išpuolio aukoms ir iš Irano Islamo Respublikos, nors speciali išpuolių tyrimo komisija nerado tiesioginių įrodymų apie šalies dalyvavimą.
На месте теракта 11 сентября 2001 года в Нью-Йорке
© AP Photo / SUZANNE PLUNKETT
Tačiau 2016 metais Niujorko federalinės apygardos teisėjas Džordžas Danielsas nusprendė, kad Teheranas negalėjo įrodyti savo nedalyvavimo padedant išpuolio organizatoriams, todėl Irano valdžia prisiima dalį atsakomybės už jo metu padarytą žalą. Taigi, Amerikos teismas paskelbė teismo sprendimą, kad Iranas turi sumokėti daugiau kaip 10,5 mlrd. dolerių kompensaciją teroro išpuolio aukų šeimoms ir draudimo kompanijų grupei.
2018 metų gegužės mėnesį Amerikos teismas įpareigojo Irano Islamo Respubliką, Islamo revoliucijos gvardijos korpusą (IRGC) ir Irano centrinį banką sumokėti milijardus dolerių siekiančią kompensaciją rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke aukų artimiesiems, nes pripažino šias institucijas kaip prisidėjusias prie 1008 žmonių mirties.
Niujorko teismas argumentus, kad Teheranas tariamai teikė materialinę pagalbą teroristų grupei "Al-Kaida"*, laikė pakankamais, kad būtų galima priimti tokį sprendimą.
* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija
Medžiaga parengta, remiantis RIA Novosti informacija ir atvirais šaltiniais.