VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Finansų ministerija prognozuoja ekonomikos augimo lėtėjimą 2019–2022 metais, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Remiantis prognoze, vartojimą palaikys stipri gyventojų perkamoji galia, darbo užmokestis viešajame sektoriuje augs sparčiau nei privačiajame, infliacija išliks nuosaiki.
Įvertinus pirmojo šių metų pusmečio Lietuvos ekonominės raidos rezultatus, 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo iki 3,7 proc. Lietuvos BVP pokyčio įverčiai 2020-2022 m. išliko nepakitę. BVP pokytis 2020 m. galėtų sudaryti 2,4 proc., o 2021–2022 m. stabilizuotis ties 2,3 procento.
Vidutinio mėnesinio bruto DU pokytis šalyje 2020 metais sudarys 7,4 proc.
Ekonominės raidos scenarijaus sudarymo metu išorės aplinka išliko nestabili, o neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir politinių sprendimų dėl tarptautinės prekybos ir "Brexit" neišnyko. Todėl išlieka rizika, kad Lietuvos ekonomikos perspektyva gali būti prastesnė, nei numatyta šiame scenarijuje.
Padėtis darbo rinkoje darbuotojams visą vidutinį laikotarpį išliks palanki. Per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atvykę migrantai padidino darbo jėgos pasiūlą ir sumažino pastaraisiais metais susiformavusią įtampą darbo rinkoje bei sudarė sąlygas tvariau augti darbo užmokesčiui privačiame sektoriuje.
Vidutinė metinė infliacija šalyje 2019 metais sudarys 2,4 proc., tai 0,2 procentinio punkto daugiau, nei numatyta šių metų kovą.
"Lietuvos ekonomikos augimas tęsiasi, tačiau svarbu matyti bendrą vaizdą, grėsmes ir galimybes. Įtampos globalioje ekonomikoje ir išaugęs tarptautinis politinis ir ekonominis neapibrėžtumas rodo, kad turime didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neigiamoms išorės grėsmėms", — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas, reaguodamas į Finansų ministerijos darbo užmokesčio prognozes, teigia, kad "valdantieji gyvenimą mato pro rožinius akinius".
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys pažymi, kad Finansų ministerijos prognozė gerokai optimistiškesnė, nei pateikiamos "Swedbank" ar SEB ekonomistų prognozės, kuriose darbo užmokesčio augimas numatomas iki 5–6,5 proc.
"Finansų ministerija pateikia prognozes, kuriomis remiantis planuojami ir ateinančių metų valstybės biudžetai. Svarbu pabrėžti, jog ateinantys metai yra rinkiminiai, ir, panašu, valdančioji dauguma neatsispyrė pagundai pažiūrėti į gyvenimą pro rožinius akinius", — sakė Majauskas.
Kartu TS-LKD frakcijos narys pabrėžia, kad prognozių skirtumas reiškia maždaug 150 mln. eurų papildomų "orinių" pajamų valstybės biudžete, kurios reikalingos įgyvendinti naujiems valdančiosios daugumos pažadams.
Majauskas teigia, kad finansų ministras Šapoka yra akivaizdžiai spaudžiamas valdančiosios koalicijos rinkiminiais metais numatyti papildomas išlaidas ir todėl yra priverstas planuoti papildomas pajamas.
"Deja, pajamos tik pieštos, o išlaidos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės bus grynos. Tai dar viena neatsakingos mokesčių reformos "milijardą milijonams" pasekmė, kurios padarinius jausime dar ne vienus metus", — teigė Majauskas.
Rugpjūčio pabaigoje Švedijos bankai prognozavo, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs iki 3,7 proc., tačiau kitąmet jis bus dviejų procentų, o 2021 metais ekonomikos augimas bus 2,5 proc.
"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuva išvengs ekonomikos nuosmukio, nes vidaus paklausą vis dar palaiko pastebimas vidutinio darbo užmokesčio ir užimtumo lygio padidėjimas, taip pat rekordiškai didelė imigracija.