CŽV atskleidė, kaip šaltojo karo laikais naudojo balandžius šnipinėjimui TSRS

Paskelbtuose dokumentuose aprašoma, kaip balandžiai buvo ruošiami slaptoms misijoms, tačiau nėra informacijos, ar žvalgybinės operacijos vyko sėkmingai
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. CŽV išslaptino savo slaptų misijų, susijusių su balandžių panaudojimu šnipinėjimo šaltojo karo metais tikslais, informaciją, praneša BBC.

Rusija išslaptino dokumentus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo pradžia

Paskelbtuose dokumentuose sakoma, kad balandžiai buvo mokomi slaptoms misijoms, pavyzdžiui, įjungdavo objektų, esančių TSRS teritorijoje, fotografavimą.

BBC žurnalistas mini, kad CŽV muziejus Langley mieste Virdžinijoje yra uždarytas lankytojams, tačiau per interviu biuro būstinėje jis atkreipė dėmesį į balandžio figūrėlę su įmontuota kamera.

Tuo metu operacijos su gyvūnais jau buvo įslaptintos. Dabar paaiškėjo kai kurios detalės. Pavyzdžiui, išslaptintuose dokumentuose minima, kaip varnos buvo naudojamos įrengti mažą šnipinėjimo techniką palangėse, o delfinai buvo apmokomi povandeninių misijų.

Be to, CŽV išmėgino šunų smegenų elektrinės stimuliacijos galimybę, kad galėtų juos orientuoti per atstumą, ir bandė įtaisyti klausymosi aparatus katėms. Iki 1967 metų CŽV išleido daugiau nei 600 tūkstančių dolerių programoms, susijusioms su gyvūnais.

Specialioji tarnyba išbandė įvairius paukščių tipus — nuo kakadu papūgų iki falų ir aštuntojo dešimtmečio viduryje padarė išvadą, kad būtent balandžiai buvo idealūs šnipinėjimui. Faktas yra tas, kad šie paukščiai gali grįžti namo iš bet kurios pasaulio vietos. Dėka šio sugebėjimo jie buvo naudojami Pirmajame pasauliniame kare žvalgybos duomenims rinkti.

O Antrojo pasaulinio karo metu mažai žinomas britų žvalgybos departamentas — MI14 (d) — vykdė slaptą balandžių tarnybą, kuri parašiutu nuleisdavo konteinerius su paukščiais virš okupuotos Europos. Prie paukščių buvo pridėta anketa. Grįžo daugiau nei 1000 balandžių su žinutėmis, įskaitant informaciją apie "Fau-1" raketų paleidimo vietas ir Vokietijos radaro stotis.

Šaltojo karo metais CŽV išnagrinėjo klausimą, ar migruojančius paukščius galima panaudoti jutiklių įrengimui, siekiant sužinoti, ar Sovietų Sąjunga išbandė cheminius ginklus.

1970-ųjų operacija buvo vadinama "Tacana": prie balandžių buvo pritvirtintos mažos, 35 gramų, 2000 JAV doleriš vertės kameros, kad būtų galima automatiškai fotografuoti.

FTB išslaptino dokumentus apie Hitlerio "pabėgimą" į Argentiną

Virš Vašingtono kalėjimo ir karinių jūrų laivų statyklų atlikti bandymai parodė, kad maždaug pusė iš 140 nuotraukų buvo geros kokybės.

Be to, nuotraukų kokybė buvo aukštesnė nei tų, kuriuos buvo padarytos, naudojant palydovus-šnipus.

Kaip matyti iš dokumentų, 1976 metų rugsėjo mėnesį buvo nustatytas taikinys — Leningrado laivų statykla, kurioje buvo kuriami pažangūs sovietiniai povandeniniai laivai.

Bylose nurodoma, kad buvo planuojama slaptai siųsti paukščius į Maskvą. CŽV svarstė daugybę būdų, kaip juos išlaisvinti, pavyzdžiui, iš po storo palto ar iš skylės automobilio grindyse.

Jie net ištyrė klausimą, ar galima paleisti balandžius pro šoninį langą, kai automobilis įsibėgėja iki 50 mylių per valandą greičio.  Jie norėjo paleisti balandį kelių mylių nuo tikslo atstumu, kad jis galėtų praskristi virš jo prieš grįždamas į vietą, kurią išmokė atpažinti kaip namus. Tačiau išslaptintuose failuose daugiau nebuvo informacijos. Taigi šios neįprastos operacijos rezultatas, deja, vis dar nėra žinomas plačiajai visuomenei.