Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika

Incidentas įvyko likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos. Kaip pažymėjo organizacija, piktadariai "nupieėė" uždraustą ženklą būtent ten, kur nebuvo kamerų
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika, pranešama litvakų organizacijos tinklalapyje.

Naujoji Noreikos lenta — kas ir kodėl ją pakabino?

Sprendžiant iš nuotraukos, piktadariai fašizmo simbolį ant šaligatvio "nupiešė" žeme iš apversto konteinerio su gėlėmis, kuris mėtėsi netoli.

Bendruomenės pastatas yra Lietuvos sostinės centre — Pilimo gatvėje.

Kaip pažymėta bendruomenės pranešime, svastika atsirado būtent toje vietoje, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų.

Pirmasis apie incidentą pranešė publicistas, poetas, visuomeninis veikėjas Sergejus Kanovičius savo Facebook paskyroje.

"Juk nieko baisaus, ar ne? Juk ir getai buvo gėris…ir juos kūrė didvyriai. Kas po to — dūžtantis langas, degtukas? Kol autoritetai tyli blogis nemiega", — komentavo Kanovičius.

Incidentas įvyko likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri kasmet minima rugsėjo 23 dieną. Būtent šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Vilniaus centre vėl pakabinta lenta Noreikai. Straipsnių bus?

Antrojo pasaulinio karo metu vien jame nuo nacių ir jų lietuvių bendrininkų rankų žuvo beveik 40 tūkstančių žmonių. Tik keliems šimtams kalinių pavyko pabėgti, jie prisijungė prie sovietinių partizanų arba pasislėpė pas vietinių gyventojų, pasiryžusių jiems padėti.

Prieš savaitę Lietuvoje su nauja galia kilo skandalas aplink atminimo lentą nacių bendrininkui, kuris Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu" Jonui Noreikai. Aktyvistų grupė, iš kurių daugelis laikosi radikalių pažiūrų, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato Vilniuje pakabino naują Noreikos atminimo lentą, nepaisant to, kad anksčiau ją liepė pašalinti sostinės meras Remigijus Šimasius.

Kaip pareiškė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, aktyvistų primetamas požiūris į Noreiką yra labai panašus į 1941 metų įvykius. Kaip pabrėžė organizacijos vadovė, tokie veiksmai sugadins šalies įvaizdį.

Savo ruožtu Šimasius lentą pavadino "gėdos gėdytis teisminiam mechanizmui, moraliniam degradavimui ir bestuburei politikai" ir dar kartą priminė, kad ji skirta asmeniui, kuris savo parašais prisidėjo prie žydų geto steigimo.

Tačiau policija nusprendė nepradėti tyrimo, kodėl uždrausta lenta grįžo į pradinę vietą ir atsisakė iškelti baudžiamąją bylą dėl to, kad nepakankamai pagrindo.

Vilniaus meras naują lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu"

Lietuvoje Noreika laikomas "nacionaliniu didvyriu", tuo metu "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.

Nuo 1941 metų jis buvo Šiaulių apskrities , taip pat nacionalistinės
organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" vadovas. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo paimtas. Vėliau ten buvo nužudyta tūkstančiai žmonių.

Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika