VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Lietuvos premjeras teigė, kad Vilnius svarsto bendrus projektus su Lenkija, kurie galėtų padėti sumažinti Baltarusijos "energetinę priklausomybę" nuo Rusijos.
Apie tai jis kalbėjo per spaudos konferenciją po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu.
Skvernelis pabrėžė, kad jiedu aptarė sprendimus ir projektus, kurie galėtų "padėti" Minskui.
Premjeras minėjo, kad buvo aptarti energijos šaltinių įvairinimo, pasitelkiant Lietuvos infrastruktūrą, klausimai.
Tuo tarpu Baltarusija netrukus turėtų atidaryti savo atominę elektrinę, todėl Minskas ruošiasi tapti elektros eksportuotoju.
Lietuva turi tik uždarytą atominę elektrinę Ignalinoje ir SGD terminalą Klaipėdoje. SGD kainos yra ypač aukštos, o jų išlaikymas neatsiperka.
Naujajam Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai atėjus į valdžią, Vilnius ėmė vis daugiau dėmesio skirti Minskui. Viena vertus, ginčas tarp šių šalių dar labiau suaktyvėjo dėl Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Vilnius sistemingai kritikuoja dėl politinių priežasčių, statybų Astrave. Kita vertus, Lietuvos valdžia nusprendė "užmegzti ryšius" su Baltarusija.
Lietuvos politologo Vadimo Volovojaus vertinimu, neatmetama, kad už Lietuvos bandymų "suartėti" su Baltarusija stovi Vakarų politikai, kurie iš visų jėgų bando atitraukti Baltarusiją nuo Rusijos.
Taip pat, pasak kito politologo Aleksandro Asafovo, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neketina gadinti santykių su Maskva dėl dialogo su ES ir JAV.
Baltijos šalių "energetinė nepriklausomybė"
Lietuvos politikai dažnai iškelia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimą. Visų pirma, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ketina išeiti iš BRELL energetikos žiedo, į kurį taip pat įeina Rusija ir Baltarusija.
Dabar Baltijos šalys turėtų prisijungti prie Europos tinklų per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tačiau toks sprendimas gali pasirodyti nepalankus Lietuvai, nes ši jungtis veikia su sutrikimais, o energija galutiniam vartotojui gali būti brangesnė.
Lietuva taip pat nusprendė atsisakyti rusiškų dujų, nuomodama SGD terminalą iš Norvegijos. Tačiau dujas šiais metais pradėta priimti ir iš Rusijos. Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su rusiškomis SGD.
Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Be to, ekspertas pabrėžė, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau apskritai situacija yra absurdiška, nes Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms SGD iš Rusijos pavidalu.