Jau seniai nebuvo ir staiga atsirado?
Žeme iš gėlių vazono "nupieštą" svastiką praeiviai pastebėjo sekmadienio rytą. Nuotrauka iškart pasirodė socialiniuose tinkluose. Visuomenės reakcija — pasipiktinimas. Bet, matyt, yra ir tokių, kurie kandžiai šmaikštauja uždarose fašistinio jaunimo — kasmetinių eitynių su šūkiu "Lietuva — lietuviams!" dalyvių — grupėse.
Jau dešimt metų tokios eisenos yra neatsiejama Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, šventės dalis. Viskas kaip pridera. Eisenoje dalyvauja jaunuoliai ir merginos, nešini trispalve ir "herojų" nuotraukomis. Juos nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės atvirai lydi policija, viskas vyksta po vyriausybės pastato langais, aiškiai matyti iš Prezidentūros. Pro šių gerbiamų pastatų langus berniukams ir mergaitėms tiesiog grasinama pirštu. Kaip negerai. O vėliau mitinguose ir televizijoje kalbama apie "praeities didvyrius", kurie su ginklais rankose narsiai kovojo su sovietų valdžia. Na, ir kartu visai netyčia prisidėjo prie 200 tūkstančių žydų sunaikinimo per Antrąjį pasaulinį karą.
Holokausto "didvyriai"
Šių "didvyrių" garbei statomi paminklai ir iškabinamos memorialinės lentos. Jų palaikai iškilmingai perlaidojami. Jų "didvyriška kova" aprašoma istoriniuose romanuose, apie jų narsų gyvenimą kuriami filmai. O tie, kurie abejoja "didvyrių" nuopelnais, persekiojami ir viešai šmeižiami. Puikus pavyzdys — skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos. Juk Vanagaitė išdrįso suteršti "didvyrių" įvaizdį Vilniaus ir Kauno geto kalinių, Panerių miško, Tauragės ir Telšių aukų krauju.
Pastaruosius dešimt savo prezidentavimo metų buvusi Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė bandė nuplauti šį kraują nuo "partizanų" uniformos. Beveik prieš pat Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu apsilankymą Lietuvoje Grybauskaitė eina aplankyti vieno iš likusių "miško brolių" ir žada jam amžiną globą. Ir visa tai prieš nacionalinės televizijos kameras.
Tačiau šių kamerų, kaip ir paprastų stebėjimo kamerų, nebuvo prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato, kai kažkieno rankos ant šaligatvio piešė fašistinę svastiką. Ir tai likus kelioms dienoms iki Nacionalinės Holokausto aukų atminimo dienos, kuri Lietuvoje kasmet minima rugsėjo 23 dieną. Neužmirštame jūsų, Lietuvos žydai.
Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky skambina pavojaus varpais. Anot jos, bendruomenės pastate dažnai vyksta kūrybiniai užsiėmimai, hebrajų kalbos pamokos ir kiti renginiai, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.
"Vaikams nesaugu, jei už kelių metrų nuo LŽB durų atsiranda svastika, kai pastato viduje vaikai ruošiasi koncertui Tautų mugėje. Sutapimas — Vilniaus centre vykstančios Tautų mugės metu, kurios tikslas — surengti Lietuvoje gyvenančių Tautinių bendrijų pristatymą, pamatome svastiką", — sakė Kukliansky.
Kaip stručiai — slepia galvą smėlyje
Taip, ponios Kukliansky pasipiktinimą galima suprasti. Juk svastikos atsiradimo fakto jau nebenuslėpsime. Ir į tai reikia garsiai reaguoti. O štai tai, kad žydų bendruomenės vadovė meilikauja konservatoriams — Lietuvos neonacių globėjams — daugumai gyventojų lieka užkulisiuose. Jos vykdoma dešiniesiems palanki politika jau atvedė bendruomenę prie susiskaldymo ribos. Ir tik laiku patikslinti bendruomenės įstatai leido Kukliansky vėl tapti bendruomenės vadove.
Nuo 2013 metų, tapusi pirmininke, Faina Kukliansky bando nukirsti aštrius kampus, kitaip nei buvęs organizacijos vadovas Simonas Alperavičius, kuris vadovavo bendruomenei nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo momento beveik iki pat savo mirties 2014 metais.
Daugiausia dėl Alperavičiaus įtakos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas 1995 metais atsiprašė žydų tautos už Lietuvoje vykusį Holokaustą. Už tai jį uoliai kritikavo Lietuvos nacionalistai.
Krokodilo ašaros
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiandien taip pat lieja krokodilo ašaras ir svastikos incidentą vadina "apgailėtinu".
"Apgailėtinas įvykis, kuris reikalauja kuo skubesnio ištyrimo. Visiškai nenatūralus mums, tikrai pastaruoju metu nėra būdingi tokie išpuoliai ir garbės nedaro, aišku, reikia kuo greičiau išsiaiškinti ir užkirsti kelią", — sakė jis žiniasklaidai.
O kodėl gi jūs, pone Linkevičiau, nepriklausomybės metais du kartus buvęs gynybos ministru ir du kartus Lietuvos užsienio reikalų ministru, ne užkirtote kelią nacionalistų eisenai Kovo 11 dieną, bet leidote joms tapti tradicinėmis? Štai dabar ir skinkite savo vadovavimo vaisius. Atrodo, tai dar ne viskas.
Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno trys tūkstančiai žydų. Įdomu, kiek jų iš tikrųjų liko šiandien?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.