Sprendimas motyvuojamas Lietuvos įsipareigojimu JAV ir NATO kariniams reikalams skirti bent 2% nuo savo BVP. Mat, anot Valstybės gynimo tarybos (VGT), naujausių duomenų apie Lietuvos BVP augimą šviesoje, krašto apsaugos biudžetui skirtieji 948 mln. eurų žadėtųjų 2% nebesudaro — jau reikia 978 mln. Todėl atsiradusią spragą siūloma užpildyti minėtąja 30 mln. eurų paskola.
Be abejo, bendrame fone tie 30 mln., galbūt, nėra tokia jau "kosminė" suma. Juolab, kad esama valstybės skola siekia 35% Lietuvos BVP. Tad vargu, ar šia prasme dalykas turės lemiamos reikšmės kad ir kitais, 2020-aisiais metais, anot Raimondo Karoblio, ruošiantis kariuomenei skirti 1 mlrd. eurų biudžetą.
Gera ji ar bloga — bet tokia kol kas yra, anot profesoriaus Zenono Norkaus, toji "vasalų duoklė", kurią Lietuvoje šeimininkaujantis "patriotų" elitas tvirtai apsisprendęs mokėti savo šeimininkams "amerikonams". Todėl nieko nuostabaus, kad naujasis prezidentas Nausėda, nors ir žadėdamas liaudžiai tariamos "gerovės" (kam?..) valstybę, kaip jau minėta, irgi pasisakė už paskolą.
Tik vasalų duoklė ar ir korupcinė schema?
Nekeliant klausimo, kiek tokia politika praktiškai, ar juo labiau morališkai (pavyzdžiui, siunčiant Lietuvos karius dalyvauti JAV imperialistų karinėse operacijose į Artimųjų Rytų kraštus) pateisinama, nebūtų nepamatuota bent kiek suabejoti tuo, kaipgi tie milijonai iš tikrųjų bus panaudoti.
Kaip ir kam naudojamos ir tokios, ir net didesnės lėšos — mes puikiai žinome iš ne per seniausios Lietuvos istorijos. Štai auksinių šaukštų istorija, kai Landsbergių dinastijos verslas kartu su kariuomenę aptarnaujančiais biurokratais tikrai neblogai pasipelnė valstybės lėšų sąskaita. Arba, imant pavyzdį iš kiek kitos srities — vadinamojo "Independence" terminalo nuomos afera, šiandien jau visiems žinant, kad dujos ir toliau perkamos iš Rusijos.
Aišku, jokių konkrečių įrodymų, kad ir čia yra ar kad būtinai bus kokia nors korupcinė schema, kol kas nėra. Bet Lietuvai būdinga praktika leidžia kelti ir tokius klaustukus.
Tuo tarpu esminis dalykas, šiaip ar taip, lieka pats faktas, kad išlaidos kariuomenei tampa vis svarbesniu Lietuvos prioritetu. Ir tai — nežiūrint minėtosios retorikos apie nebuvėlę "gerovės valstybę".
Taigi, kaip jau minėjome, tie 2% nuo BVP yra tam tikra "vasalų duoklė" ponui už Atlanto. Taip pat — neblogas "bizniukas" daliai vietinių biurokratų. Bet vargu, ar daugiau.
Kam tie pinigai?
"Vargu", nes realaus karo prieš Rusiją atveju išliaupsintoji Lietuvos kariuomenė, kad ir su geriausiais ketinimais (jei tik tokie būtų), ilgai neatsilaikytų. Be to, labai abejotina ir didelės dalies karių motyvacija kariauti. Kuo nesunku įsitikinti, kiek iš arčiau susipažinus su tikrosiomis, o ne oficiozinių propagandos kanalų rodomomis karių nuotaikomis. Be to, abejotina, ar NATO čia imtųsi ką nors "gelbėti". Vokiečiams ir prancūzams Rusija juk reikalinga. O "amerikonams" — tiesiog nebūtų intereso. Per maža juk žuvelė ta Lietuva...
Tačiau toks scenarijus — abejotinas, nes pati Rusija, kitaip nei šūkauja mūsiškiai šiaudiniai "patriotai", tokiu konfliktu nesuinteresuota. Bet labai jau iškalbingas faktas, kad net jam kažkaip susiklosčius, iš vis didėjančių išlaidų kariuomenei nauda būtų nebent minimali. Tai yra, jei ji apskritai kokia nors yra.
Todėl natūraliai kyla klausimas — kam tie 948 mln. eurų?.. Kam toji 30 mln. paskola?.. Valstybės saugumui?.. Valdininkų kišenėms?.. O gal tai — tiktai duoklė dėdei Semui?.. Į tai tikslaus atsakymo neturime. Kažin ar jį turi net šias išlaidas "palaiminę" mūsų valdantieji.
Ką tai pasako apie jų vykdomą politiką, kaip ir apie juos pačius — spręskite patys.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.