VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Pasak tyrinėtojų, mūsų šviesulys turi gyventi apie penkis milijardus metų. Bet prieš užgesdama Saulė pavirs raudonąja milžine ir sudegins artimiausias planetas. Dabar mokslininkai siūlo ieškoti žmonijai tinkamos vietos už Saulės sistemos ribų, praneša RIA Novosti.
Kiti pasauliai
Rugpjūčio pabaigoje astronomai pranešė apie naują egzoplanetą. Ji yra tris kartus sunkesnė už Jupiterį ir nėra panaši į jokią kitą anksčiau atrastą planetą. Orbita yra elipsės formos, o apocentras (labiausiai nutolęs nuo kosminio kūno orbitos taškas) yra labai dideliu atstumu. Jei ši egzoplaneta patektų į Saulės sistemą, ji pirmiausia priartėtų prie asteroidų juostos, o paskui kirstų Neptūno orbitą.
Prieš tris mėnesius mokslininkai atrado egzoplanetą, kuri, remiantis skaičiavimais, tiesiog negali egzistuoti. Ir dar anksčiau jie pastebėjo trijų mažų egzoplanetų sistemą ir ryškiai raudoną nykštukinę žvaigždę, esančią už 73 šviesmečių nuo mūsų.
Pasak RIA Novosti, Žemės magnetizmo, jonosferos ir radijo bangų plitimo instituto direktorius Vladimiras Kuznecovas, dabar žinoma daugiau kaip keturi tūkstančiai egzoplanetų. Sprendžiant iš atmosferos sudėties, į Žemę panašių yra tik kelios dešimtys.
Žemės antrininkės
Planetos, esančios už Saulės sistemos ribų, paprastai randamos taikant radialinio greičio metodą ir stebint tranzitą. Pirmuoju atveju mokslininkai analizuoja žvaigždės greičio projekcijos matymo linijoje svyravimus, kuriuos sukelia judėjimas aplink masės centrą, bendrą su planeta. Antruoju akcentuojami nedideli ryškio pokyčiai, kurie atsiranda planetai "kertant" "motininės" žvaigždės diską.
Planetos tinkamumas gyventi paprastai įvertinamas pagal jos panašumą į Žemę (panašumo į Žemę indeksas, ESI) ir gyvybės egzistavimo tikimybę (tinkamumo indeksas, PHI). Pagrindiniai kriterijai — dydis, masė, tankis, atstumas iki žvaigždės, paviršiaus temperatūra, atmosfera, vandens buvimas. Puerto Riko universiteto tyrėjų duomenimis, 41 egzoplaneta yra potencialiai tinkama gyventi. Tiesa, to patikrinti neįmanoma.
"Jūs turite suprasti, kad artimiausios egzoplanetos ir žvaigždės, aplink kurias jos yra — labai toli — per dešimtis ir šimtus šviesmečių. Šviesmečiai — tai atstumas, kurį šviesa nukeliauja per 365 dienas. Tai trunka septynias minutes nuo Saulės iki Žemės. Ir čia tikriausiai po keturių su puse milijardo metų, kai Saulė pradės labai greitai plėstis ir sudegins visas savo sistemoje esančias planetas, žmonės sugalvos kažkokius erdvėlaivius, judančius greičiu, artimu šviesos greičiui. Tai vienintelis būdas pasiekti kitas žvaigždes ir aplink jas esančias planetas", — aiškina Vladimiras Kuznecovas.
"Banginio" "Tau" sistema
Viena iš arčiausiai Žemės esančių egzoplanetų "Tau Kita e", kurios "motininė" žvaigždė yra Kitos žvaigždyne. Skrydis į ten užtruktų 12 šviesmečių, kurie, atsižvelgiant į dabartinę technologijos plėtrą, užtruktų šimtus šimtmečių.
"Tau Kita e" laikoma potencialiai tinkama gyventi. Masė yra maždaug keturis kartus didesnė už Žemės masę. Planeta iš savo žvaigždės gauna beveik 60 procentų daugiau šviesos nei Žemė iš Saulės. Jei "Tau Kita e" atmosfera yra panaši į Žemės, tada vidutinė paviršiaus temperatūra siekia apie 70 laipsnių Celsijaus. Tai — tinkamos sąlygos atsirasti paprastiems termofiliniams organizmams — ekstremofilams, galintiems gyventi 45–122 laipsnių temperatūroje. Tačiau žmogui to vis dar yra per daug. Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra yra maždaug 15 laipsnių Celsijaus.
Nepaisant to, "Tau Kita e" panašumo į Žemę indeksas gana didelis — 0,77.
Raudonosios nykštukės šešėlyje
22 šviesmečių atstumu nuo mūsų — egzoplaneta "Gliese 667C e" iš žvaigždžių sistemos "Gliese 667C" Skorpiono žvaigždyne.
Vokietijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai spėja, kad ten gali būti tinkamų gyvenimo sąlygų. Planetos masę sudaro 2,7 žemės. Metai trunka 62 Žemės dienas. "Gliese 667C e" yra gyvenamojoje zonoje, tai reiškia, kad jos paviršiuje gali būti skysto vandens. Be to, "motininė" žvaigždė laikoma raudonąja nykštuke ir spinduliuoja daug energijos infraraudonojoje (šiluminėje) spektro dalyje, dėl kurios planetoje yra beveik sausumos temperatūra.
Bet dėl orbitos pobūdžio viena "Gliese 667C e" pusė greičiausiai yra labai karšta, nes ji nuolat pasisukusi į žvaigždę. O kita, atvirkščiai, yra per šalta. Tačiau tai netrukdo laikyti planetą potencialiai tinkama gyvybei.
Septynios galimos kolonijos
Per 39 šviesmečius nuo Saulės sistemos yra žvaigždė "TRAPPIST-1", aplink kurią astronomai suskaičiavo net septynias į Žemę panašias planetas su galimomis skysto vandens atsargomis. Visos jos — Žemės dydžio ir gana arti viena kitos — planetos sistemos skersmuo yra ne didesnis kaip 0,06 atstumo nuo Žemės iki Saulės.
Manoma, kad šios planetos turėtų turėti gana tankią atmosferą su ozono sluoksniu, kuris apsaugo paviršių nuo stiprios ultravioletinės spinduliuotės. Dvi arčiausiai žvaigždės esančios ir tolimiausios planetos nėra labai tinkamos gyventi — atsižvelgiant į temperatūros sąlygas. Iš keturių likusiųjų geriausia kandidatė į naujus žmonijos namus — "TRAPPIST-1 d", kurios panašumo į Žemę indeksas yra beveik 0,9.
Ciolkovskio projektas
2015 metais, naudodamiesi "Kepler" teleskopo duomenimis, mokslininkai atrado labai perspektyvią egzoplanetą Lyros žvaigždyne — ji yra per 473 šviesmečius nuo mūsų.
"Kepler-438 b" 12 proc. didesnė nei Žemė ir maždaug keturis kartus sunkesnė. Manoma, kad planetos paviršius yra uolėtas, o ji nėra per arti ar per toli nuo "motininės" žvaigždės, tai yra, gyvenamojoje zonoje. Taigi "Kepler-438 b" gali turėti skysto vandens.
Tiesa, vidutinė paviršiaus temperatūra yra tik trys laipsniai šilumos. Tai tinka ankstyvųjų gyvenimo formų kilmei ir vystymuisi, tačiau tokiame klimate žmogui būtų nepatogu.
Tačiau iki to laiko, kai atsiras poreikis palikti Žemę, technologijos tikrai leis žmonijai prisitaikyti prie tokių atšiaurių sąlygų.
"Saulė egzistuos penkis milijardus metų. Tai yra ilgas laikas ir neįmanoma įsivaizduoti, kokia tada bus žmonių civilizacija. Bet, manau, tikimybė kolonizuoti kitas planetas didelė", — sakė Vladimiras Kuznecovas.
Pasak jo, Ciolkovskis neabejojo, kad žmonija išeis į kosmosą ir pradės įsikurti Saulės sistemoje, o paskui už jos ribų. Tai vadinama Ciolkovskio projektu. Žmonija bandys išsigelbėti, kai gyventi Žemėje bus neįmanoma.