VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos valdžia pradeda piktintis, kai Vakarai sužino, kokia iš tikrųjų Lietuvoje yra žmogaus teisių padėtis, todėl Lietuvos atstovų reakcija — neadekvati, interviu Sputnik Lietuva sakė politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
Anot jo, ESBO susitikime žmogaus teisių klausimais Varšuvoje Rusijos atstovai skaitė pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus ir politinių disidentų persekiojimą Lietuvoje. Po jų kalbų Lietuvos delegacija sulaukė griežtos kritikos.
"Prieš mus pasisakė Lietuvos delegacijos vadovė, kuri, viena vertus, teigė, kad mes užsiimame dezinformacija prieš Lietuvą, ir, kita vertus, pripažino, kad iš tikrųjų yra draudimas reikšti tam tikrą nuomonę istoriniais klausimais Lietuvoje. Tie, kas su šiuo draudimu nesutinka, gali kreiptis į Lietuvos ar tarptautinį teismą ir kovoti ten už savo teisę išsakyti savo nuomonę", — teigė analitikas.
Nosovičius Lietuvos atstovės kalbą pavadino siurrealistine, nes, viena vertus, jos žodžiai patvirtino, kad Rusijos žurnalistai sako tiesą, kita vertus, ji teigė, kad jie neva "skleidžia dezinformaciją".
"Kaip Lietuvos valstybėje suderinami šie du dalykai, aš tiesiog neįsivaizduoju. Tai labai iškalbingas Lietuvos atstovės pareiškimas, kuris rodo, kad Rusijos žurnalistai viską daro gerai. Esmė ta, kad niekas Vakaruose niekada nekritikavo Baltijos šalių. Buvo manoma, kad jos padarė teisingą istorinį pasirinkimą, ėjo teisingu keliu, stodamos į NATO ir Europos Sąjungą", — teigė ekspertas.
Anot Nosovičiaus, Lietuvos valdžia visada vienodai reaguoja į viešus pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus savo šalyje ir bando viską apsukti atvirkščiai. Jis priminė atvejį, kai Lietuvos atstovė pasipiktino pranešimu apie pažeidimus Europos Parlamente.
"Atėjo Lietuvos atstovė ir pareiškė, kad mes visada meluojame. Tuo tarpu nepateikdama jokių faktų, užuot įrodžiusi savo teisumą, bandė susilaukti gailesčio, sakydama, kokie lietuviai yra nelaimingi, kad jie buvo Stalino ištremti, kad turi labai sunkią istoriją ir kad tūkstančių lietuvių šeimų patirtos kančios negali būti palygintos su tų nedaugelio žmonių — Paleckio, Melio ir kitų — apie kuriuos kalba Rusijos atstovai, padėtimi", — pažymėjo analitikas.
Nosovičius mano, kad Lietuva nėra įpratusi prie kritikos, o kai Vilnius "prispaudžiamas prie sienos" ir verčiamas pasiaiškinti, kiekviena šalies atstovų kalba atrodo juokinga.
Praėjusią savaitę analitikas kalbėjo ESBO plenarinėje sesijoje. Jis kalbėjo apie buvusio "Socialistinio liaudies fronto" vadovo Algirdo Paleckio ir Rusijos kariuomenės atsargos karininko Jurijaus Melio baudžiamąjį persekiojimą. Abu jie, pasak Nosovičiaus, buvo paaukoti istorinei Lietuvos mitologijai, kurios teisėtumas grindžiamas sovietinės praeities demonizavimu.
Naujienų portalo "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas savo ruožtu ESBO papasakojo, kaip Baltijos šalyse persekiojami žiniasklaidos atstovai. Anot jo, Baltijos šalyse vyrauja stipri antirusiška retorika ir nuolatos skamba raginimai blokuoti Rusijos žiniasklaidą, o tai sukuria kliūtis darbui.
Žurnalistas priminė, kad ne tik "Sputnik", bet ir kiti portalai susiduria su persekiojimais.
Be to, pats Kasemas šių metų gegužę tapo politinio persekiojimo auka. Beveik iškart po Respublikos Prezidento rinkimų jis atvyko į komandiruotę į Vilnių, tačiau buvo sulaikytas sostinės oro uoste. Jis buvo apieškotas ir apklaustas.
Pokalbio metu bandyta išsiaiškinti kontaktų šaltinius ir redakcijos darbo detales.
Kasemas pažymėjo, kad tai buvo suplanuotas veiksmas įgyvendinant Baltijos respublikų valdžios institucijų politiką "išvalyti informacinę erdvę nuo nepageidaujamų žiniasklaidos priemonių".