Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Lietuvoje minima nuo 1994 metų rugsėjo 23 dienos, kartu minimas 1943 metais įvykdytas Vilniaus geto likvidavimas. Šią dieną Vilniaus choralinėje sinagogoje skaitomi Holokausto aukų Lietuvoje vardai ir pavardės. Masinių egzekucijų ir palaidojimų vietose rengiamos aukų pagerbimo ceremonijos.
1 / 16
Kasmet nuo 1994 metų rugsėjo 23 dienos Lietuva mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.
© Sputnik / Владислав Адамовский
2 / 16
Ji skirta 1943 metų Vilniaus geto likvidavimo dienai. Tą dieną Vilniaus choralinėje sinagogoje skaitomos visų tų įvykių metu žuvusių žmonių pavardės. Nuotraukoje: memorialinis muziejus Paneriuose.
© Sputnik / Владислав Адамовский
3 / 16
Masinių šaudymų vietoje, Panerių miške, yra memorialas Holokausto aukoms, kur kasmet rengiami atminimo renginiai.
© Sputnik / Владислав Адамовский
4 / 16
Kiekvienais metais "mirties keliu" — nuo Panerių geležinkelio stoties iki masinių egzekucijų vietos — vyksta procesija.
© Sputnik / Владислав Адамовский
5 / 16
Nuo 1941 metų vidurio iki 1944 metų rugpjūčio pabaigos naciai Panerių miške nužudė 70 tūkstančių žydų. Ten pat yra jų masinio laidojimo vieta. Nuotraukoje: Lenkijos visuomeninės organizacijos "Rodzina Ponarska" narys, atvykęs pagerbti Paneriuose žuvusių lenkų aukų atminimą.
© Sputnik / Владислав Адамовский
6 / 16
Holokausto metu Lietuvoje buvo nužudyta apie 200 tūkstančių žydų — tai yra beveik 90–95 procentai žydų, gyvenusių Lietuvoje prieš karą.
© Sputnik / Владислав Адамовский
7 / 16
Prie Lietuvos žydų žudynių labai prisidėjo aktyvus vietinių gyventojų bendradarbiavimas su naciais.
© Sputnik / Владислав Адамовский
8 / 16
Daugelis neigė savanorišką lietuvių dalyvavimą Holokauste nacionaliniu mastu arba nenorom pripažino kaimų gyventojų dalyvavimą. Tačiau istorikai nustatė daugiau nei tūkstantį lietuvių, dalyvavusių genocide. Nuotraukoje: Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas.
© Sputnik / Владислав Адамовский
9 / 16
Nuo 2002 metų Lietuva yra Tarptautinio Holokausto atminties aljanso narė. Nuotraukoje: partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" narys Emanuelis Zingeris.
© Sputnik / Владислав Адамовский
10 / 16
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiuntė gedulo vainiką, skirtą memorialui Paneriuose.
© Sputnik / Владислав Адамовский
11 / 16
Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat padėjo vainiką.
© Sputnik / Владислав Адамовский
12 / 16
2016 metais, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga, išleista lietuvių rašytojos Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai", kurioje išsamiai aprašomi to meto įvykiai Lietuvoje, taip pat tai, koks buvo lietuvių vaidmuo genocide. Kai kurie rašytoją apkaltino valstybės išdavyste.
© Sputnik / Владислав Адамовский
13 / 16
Taip pat Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų išaukštinimo politiką. Vis dėlto žinoma, kad daugelis lietuvių vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo naikinant žydų bendruomenę. Nuotraukoje: Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.
© Sputnik / Владислав Адамовский
14 / 16
Skandalą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukelti nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos sienos atminimo lentą nacių bendrininkui Jonui Noreikai. Nuotraukoje: meras deda gėlių prie paminklo Holokausto aukoms.
© Sputnik / Владислав Адамовский
15 / 16
Taip pat Lietuvoje ir toliau galioja dvigubi standartai: Lietuvos "partizanai" ir "miško broliai" heroizuojami, tačiau tuo pat metu reiškiama užuojauta žuvusių žydų šeimoms. Nuotraukoje: profesorius Vytautas Landsbergis.
© Sputnik / Владислав Адамовский
16 / 16
Pasak Vanagaitės, kasdienybėje ir net tarp istorikų Holokausto tema paprastai yra nutylima ir ignoruojama. Tai taip pat yra susiję su oficialia valdžios institucijų politika, propaguojančia lietuvių kaip totalitarinių režimų "aukų", bet ne "budelių" vaidmenį, kaip tai atsitiko šalies žydų atžvilgiu.
© Sputnik / Владислав Адамовский