VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugsėjo 19 dieną Vladimiras Putinas išsiuntė pranešimą kelių valstybių sostinėms, įskaitant NATO nares, siūlydamas moratoriumą vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų dislokacijai Europoje ir kituose regionuose. Ši žinia — nuostabus ir taikus Rusijos prezidento žingsnis, teigė laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas interviu Sputnik radijui metu.
"Šiuo kreipimusi Putinas iš tikrųjų ragina Europą išminuoti ją nuo tų amerikiečių raketų, kurios jau yra ir kurių ten artimiausiu metu galima tikėtis. <...> Manau, kad pranešimas NATO šalims pasirodė labai netikėtas", — teigė ekspertas.
Baranecas mano, kad Europa taps "NATO parako sandėliu", jei Vašingtonas ten pradės dislokuoti vidutinio ir trumpojo nuotolio raketas.
"Amerikiečiai ketina dislokuoti savo raketas kiekvienos Europos šalies teritorijoje. Ir kiekviena Europos šalis supranta, kad taip ji automatiškai tampa Rusijos armijos kovos taikiniu. Man atrodo, kad šiandien NATO ir JAV padarys pertrauką. Jie turi kaip nors suvirškinti šią staigią ir stulbinančią Putino iniciatyvą. Jei kalbėtume be deklaracijų ir demagogijos, tai yra Maskvos raginimas siekti taikos Europoje, kad Europa taptų taikos, o ne karo žemynu. Žinote, jei šis raginimas nebus išgirstas, tada, be abejo, pasaulis gali priartėti prie naujo karo slenksčio, kuris bus baisesnis už pirmąjį šaltąjį karą", — teigė ekspertas.
Anksčiau Vladimiro Putino pranešime buvo rašoma: "Raginame jus palaikyti mūsų pastangas, kad NATO paskelbtų antžeminio INF pagrindu veikiančio dislokavimo moratoriumą, panašų į tą, kurį paskelbė Rusija".
Iš Putino pranešimo taip pat matyti, kad net ir be INF sutarties Rusija pasirengusi derėtis su NATO šalimis dėl kai kurių tikrinimo priemonių, pažymi laikraštis.
INF sutartis
1987 metais TSRS ir JAV pasirašė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF): šalys įsipareigojo sunaikinti visus antžeminių balistinių ir sparnuotųjų raketų kompleksus, kurių veikimo nuotolis yra vidutinis (1000-5500 kilometrų) ir trumpasis (nuo 500 iki vieno tūkstančio kilometrų).
2018 metų spalio mėnesį Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš susitarimo dėl to, kad Maskva neva "nevykdo įsipareigojimų", tačiau Amerika nepateikė jokių įrodymų.
Rusija ne kartą pareiškė, kad visiškai laikosi INF sutarties. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Maskva turi labai rimtų klausimų Vašingtonui dėl to, kaip pati Amerika laikosi sutarties sąlygų.
2019 metais Rusija, reaguodama į JAV veiksmus, taip pat pasitraukė iš INF sutarties.