VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe — 80 tūkst. šių žmonių miršta, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos pranešime.
Vykdant Europos saugių darbo vietų kampaniją "Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas" Valstybinė darbo inspekcija rugsėjo mėnesį Lietuvos aukštosiose mokyklose surengė 2 informacinius punktus studentams. Dar kartą įsitikinta, jog būsimiesiems vadovams ir specialistams trūksta žinių apie šiuos susirgimus darbo vietoje.
Renginio metu studentai pildė klausimynus, kurie atskleidė, jog dauguma net neįsivaizduoja, kokio masto problemos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vos 18,8% visų dalyvavusiųjų į viktorinos klausimus atsakė be klaidų. Dauguma tradiciškai galvoja, kad pavojingos medžiagos tyko tik transporto sektoriuje ar chemijos pramonėje, tačiau sunkiomis profesinėmis ligomis bei vėžiu serga net ir kosmetologai ar kepėjai.
Profesinis vėžys
Dažniausiai studentai klydo atpažindami sektorius, kuriuose pavojingų medžiagų paplitimas itin didelis. Daugiau nei pusė dalyvių instinktyviai rinkosi transporto sektorių ar atliekų ir perdirbimo pramonę, tačiau, apklausos duomenimis, daugiausia pavojingų medžiagų naudojančiu sektoriumi laikomas žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.
Didžiausią nuostabą studentams kėlė kasmet nustatomų su darbu susijusių naujų mirtinų vėžio atvejų skaičius. Dauguma dalyvių net nenutuokė, kad kasmet Europos Sąjungoje nustatoma net 80 tūkst. mirtinų vėžio atvejų, o ši liga dėl kancerogenų poveikio darbe išsivysto daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Negana to, Tarptautinės darbo organizacijos ir ES skaičiavimais, kancerogenai yra daugumos mirtinų profesinių ligų ES priežastis.
Didelę riziką dėl cheminių medžiagų darbe patiria ne tik žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, transporto ar atliekų ir perdirbimo pramonės darbuotojai, bet ir kosmetologai, kirpėjai bei maisto pramonėje dirbantys žmonės.
Pavojinga medžiaga gali tapti bet kuri kieta, skysta ar dujinė medžiaga, dėl kurios gali kilti pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, tačiau tokiomis medžiagomis gali būti ne tik chemikalai. Net miltai prastai vėdinamoje patalpoje gali sukelti sunkios formos astmą.