VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Kitąmet Lietuvos ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei šiemet, praneša Lietuvos bankas.
Kaip pažymi bankas, šalies ekonomika iki šiol buvo atspari bjurstančioms nuotaikoms tarptautinėse rinkose, o šiemet ji augo sparčiau, nei tikėtasi. Vis dėlto, pasak ekonomistų, iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netruks pasiekti ir Lietuvą.
"Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai", – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Ekonomikos augimo lėtėjimas
Kaip pažymėjo Lietuvos bake, pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję ES paramos srautai padėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą.
Šiemet Lietuvos ūkis augo sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiau nei pernai, tačiau toks ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės rodo, tad ir Lietuvos BVP ateityje augs lėčiau. Numatoma, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,7, o kitąmet plėtra sulėtės iki 2,5 proc.
Padėtis darbo rinkoje
Lietuvos banko ekonimistai pažymėjo, kad investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos dėka ūkio aktyvumas Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant trikdžių tarptautinėje aplinkoje: prieš keletą metų išaugusios investicijos leido gerokai išplėsti gamybos pajėgumus, o darbo rinkoje trūksta darbuotojų, o tai lemia darbo užmokesčio augimą.
Tačiau pažymėta, kad darbo jėgos trūkumo nulemta įtampa darbo rinkoje nustojo didėti dėl palankesnių migracijos srautų ir santūriau vertinamo darbuotojų poreikio ateityje, išaugus užsienio aplinkos neapibrėžtumui. Todėl ir darbo užmokestis artimiausiais metais turėtų kilti lėčiau.
Numatoma, kad šiemet 8,5 proc. sieksiantis atlyginimų augimas kitąmet sulėtės iki 6,7 proc.
Kaip pažymėjo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus dabar pats laikas kaupti finansinį rezervą.
"Nors iš pažiūros tęsiasi darbuotojų "aukso amžius" ir atlyginimai kyla gerokai sparčiau nei kainos, privalome išlikti budrūs, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą. Tam dabar palankus metas", – sako Šimkus.
Kaip didės kainos
Šiuo metu infliacija yra maždaug tokia, kokia buvo pernai, t. y. šiek tiek viršija 2 proc. Tokia ji turėtų būti ir ateityje. Prognozuojama, kad 2020 metų kainos didės 2,2 proc.
Daugiausia brangs paslaugos — jų kainos didėja maždaug 5 proc. per metus. Tam tikro paslaugų brangimo atokvėpio galima tikėtis tik tuo metu, kai jau aiškiai pradės lėčiau kilti ir darbo užmokestis. Tai reiškia, kad paslaugų kainos ir toliau labiausiai prisidės prie bendro kainų augimo ir lems maždaug pusę visos infliacijos.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad pagal Finansų ministerijos atnaujintą ekonominės raidos scenarijų 2019–2022 metams numatomas Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimas.
"Swedbank" ekonomistai taip pat prognozuoja, kad kitų metų pasaulio ekonomika bus lėčiausia nuo 2009 metų. Jų manymu, ne viena didelė ekonomika gali patirti recesiją.
Savo ruožtu "SEB" banko ekonomistai patikslino savo metinio Lietuvos BVP prognozę ir padidino ją nuo 3,2 proc. iki 3,6 proc. Tačiau tikimasi, kad antroje metų pusėje ir 2020 metais ekonomikos augimas sulėtės. Numatoma, kad ekonomika kitais metais augs 2,4 proc., o 2021 metais — 2,6 proc.