VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Borisas Džonsonas skubiai grįžo iš Niujorko į Londoną, kur jį pasitiko kritikos audra. To priežastis — sprendimas sustabdyti Parlamento veiklą iki spalio vidurio. Aukščiausiasis teismas pripažino tai neteisėtu. Dabar premjeras turės išvesti šalį iš Europos Sąjungos lydimam garsių raginimų atsistatydinti, rašo RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.
Skubus sugrįžimas
Džonsonas išskrido į Niujorką papasakoti pasauliui apie savo Britanijos viziją po "Brexit". Tačiau jo dalyvavimas JT Generalinėje Asamblėjoje nepavykęs. Nusileidęs jis turėjo laukti lėktuve, nes stovėjimo vietą užėmė kito aukšto rango svečias. Bendrojoje spaudos konferencijoje su Donaldu Trampu jis buvo lyg nesavas.
Žurnalistai uždavė nepatogius klausimus: "Kai kurie jūsų kritikai mano, kad turėtumėte atsistatydinti. Ką galite atsakyti?" Laikydamasis už kelio, Džonsonas dvi minutes rinko žodžius. Ir Trampas su jam būdingu tiesumu pasakė: "Šlykštus klausimas". "Ne, aš manau, kad daugelis britų žurnalistų paklaustų to paties", — žurnalistui taip pat atkirto premjeras.
Ir jis buvo visiškai teisus: jo namuose laukė būtent tokie klausimai. Ir ne tik iš žurnalistų, bet ir iš parlamentarų. Kol vyriausybės vadovas ruošėsi kalbėti Generalinėje Asamblėjoje, Didžiojoje Britanijoje kilo naujas politinis skandalas. Ministras pirmininkas nedelsdamas išvyko į Londoną.
Atsistatydinimas
Rugsėjo 24 dieną Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teismas nutarė, kad Džonsonas piktnaudžiavo savo galiomis ir neteisėtai sustabdė Parlamento darbą likus kelioms savaitėms iki tariamo šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos dienos.
Vienuolika teisėjų vieningai paskelbė griežtą verdiktą: premjero veiksmai "sukėlė nusivylimą ir užkirto kelią Parlamentui vykdyti savo konstitucinius įsipareigojimus". Deputatai dabar gali grįžti į konferencijų salę.
Ir tada opozicija paragino premjerą palikti postą. Jis buvo apkaltintas nekompetencija, piktnaudžiavimu valdžia ir nepagarba demokratijai.
Tačiau Džonsonas neplanuoja atsistatydinti. "Žinoma, teismo sprendimas bus įvykdytas, nors iš esmės su tuo nesutinku. Svarbu, kad spalio 31 dieną toliau dirbtume ir pasitrauktume iš ES", — sakė jis ir pridūrė, kad ieškiniai prieš jį pateikti, siekiant užkirsti tam kelią.
Aukščiausiojo teismo bandomasis važiavimas
Pirmiausia Aukščiausiasis teismas turėjo išsiaiškinti, ar jis turi teisę kištis į politinį procesą. Anksčiau tai buvo svarstoma dar trijose instancijose — Škotijos, Londono ir Belfasto teismuose.
Pirmasis nutarė, kad teismai gali priimti tokius sprendimus, ir Parlamento darbo sustabdymas pripažintas neteisėtu. Kiti du padarė išvadą, kad nereiktų kištis į politinius reikalus, o prorogacija (Parlamento darbo stabdymas) yra teisėtas.
Sąmyšis kilo dėl to, kad Didžiojoje Britanijoje klasikine prasme netaikomas vykdomosios valdžios, įstatymų leidžiamosios valdžios ir teismų galios atskyrimo principas, kai kiekviena valdžios šaka vykdoma per atskirą valstybinį organą, aiškino RIA Novosti atstovas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Visuotinių Europos ir tarptautinių studijų centro tyrėjas Sergejus Šeinas.
Visų pirma, Lordų rūmai — aukščiausieji Parlamento rūmai — dar visai neseniai buvo aukščiausiąja apeliacine instancija. Tik 2005 metais, įvykdžius konstitucinę reformą, buvo įsteigtas Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teismas, kuris vykdė visas Lordų rūmų teismines funkcijas. Jis pradėjo dirbti dar po ketverių metų.
"Aukščiausiojo teismo institucijai yra tik dešimt metų ir jis, palyginti su analogais kitose šalyse, anksčiau turėjo labai ribotas galias. Jis buvo sukurtas patiems rimčiausiems konstituciniams klausimams spręsti. Ir tai, galima sakyti, benefisas" — teigė Šeinas.
RIA Novosti pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad prorogacijos atšaukimas — vienas iš retų atvejų, kai Parlamentas nesugebėjo pareikalauti atsakomybės iš vykdomosios valdžios, todėl vyriausybės nutarimų atitikimą Konstitucijai patikrino nauja institucija — Aukščiausiasis teismas.
Karalienės apgavimas
Antrasis Aukščiausiojo teismo punktas — pati prorogacija. Premjeras gali rekomenduoti monarchui priimti tokį sprendimą — dėl to nekilo abejonių. Problema užsitęsė per ilgai, nes deputatai buvo išsiųsti atostogauti kritiniu momentu, kai šalis atsidūrė ant išėjimo iš Europos Sąjungos ribos.
Faktas tas, kad karalienės kalba numatyta spalio 14 dieną, kurioje ji turi paskelbti ministrų kabineto programą. Norėdami pasiruošti kokiam nors panašiam įvykiui, parlamentarai paprastai sustabdo darbą. Tradiciškai tai trunka kelias dienas, o ne savaites.
Teismas nusprendė, kad Parlamento darbo sustabdymo laikotarpis yra nepagrįstai ilgas. Teisininkai paklausė, koks laikotarpis būtų tinkamas. Tačiau teisėjai atsakyti atsisakė.
Škotijos teismo Vidaus rūmai taip pat iškėlė klausimą, ar Džonsonas galėjo meluoti karalienei, kad galėtų priimti reikiamą sprendimą. Jie priėjo prie išvados, kad ministro pirmininko kreipimasis į Elžbietą II buvo padiktuotas "neteisėtų ketinimų atitraukti Parlamentą nuo darbo".
Tiesa, Aukščiausiasis teismas atsisakė svarstyti vyriausybės vadovo veiksmų motyvaciją. Tačiau prorogacijos priežastys, kurios buvo pateiktos karalienei, teisėjams pasirodė neįtikinamos.
Pats Džonsonas anksčiau patikino, kad nemelavo karalienei, o tokios ilgos atostogos parlamentarams buvo reikalingos būtent pasiruošti monarchės kalbai spalio viduryje.
Parlamentarų atostogos
Sprendimas dėl prorogacijos buvo priimtas rugpjūčio pabaigoje — parlamentarai kaip tik baigė atostogauti. Premjero ketinimas sustabdyti Parlamento darbą iki spalio vidurio, kai liks tik kelios dienos iki išstojimo iš ES, buvo susijęs su jo noru įgyvendinti "kietąjį Brexit". Parlamentui nedirbant, anot kritikų, premjeras turėtų galimybių manevruoti, nes deputatai negalėtų jo sustabdyti.
Vis dėlto parlamentarams pavyko priimti sprendimą, draudžiantį "Brexit" be susitarimo. Ir dabar, jei iki spalio 19 dienos Londonui nepavyks susitarti su Briuseliu, Džonsonui teks prašyti partnerių naujo atidėjimo.