Kai Dalia Grybauskaitė tapo Lietuvos vadove, buvo vilčių, kad ji pakoreguos šalies užsienio politiką, padarys ją proeuropietiškesnę ir pragmatiškesnę. Baigėsi viskas radikaliai antirusiška pozicija. Kai prezidentu tapo Gitanas Nausėda, vėl atsirado viltis, kad kažkas pasikeis į gerąją pusę, kad šalis apsiramins bei subalansuos ir racionalizuos savo požiūrį tarptautinėje arenoje.
Po jo ekscelencijos kalbos JTO juntamas tam tikras nusivylimas. Žinoma, Nausėda nenustebino, bet tiesiog norėjosi tikėti, kad jis bus ne toks kaip Grybauskaitė, norėjosi kabintis į įvairius niuansus kaip į jo kitokios pozicijos įrodymus. Po naujojo Lietuvos vadovo pasisakymų Jungtinėse Tautose susidaro įspūdis, kad ir vėl einame į niekur, ir ne tik dėl Rusijos.
Kai nauja — gerai pamiršta sena
Iš esmės, stovėdamas prie JTO tribūnos, Nausėda pasakė Grybauskaitės kalbą. Ir vėl dėl visko kalta Rusija. Šiame kontekste pažymėtini keli momentai.
Pirma, Lietuvos prezidentas atkartojo standartinę mantrą apie Maskvos agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje. Tačiau reikėtų priminti, kad ne Rusija pradėjo karą su Pietų Osetija bei Abchazija ir surengė antikonstitucinį valdžios perversmą Ukrainoje, dėl ko šalyje prasidėjo pilietinis karinis konfliktas. Kitaip tariant, apmaudu, kad Nausėda, kaip ir Grybauskaitė, ėmė svaidytis kategoriškais, bet labai ginčytinais štampais.
Antra, jeigu jau Lietuvos vadovas yra už visuotinę teisybę, tai gal derėtų pakalbėti ne tik apie amžinai kaltos Rusijos "nuodėmes", bet ir apie tai, ką JAV daro Sirijoje ir kodėl vienašališkai pripažino Golano aukštumas Izraelio teritorija, arba apie tai, kad Ukrainos karinės pajėgos toliau šaudo į taikius gyventojus Donbase, ir Kijevas nerodo noro vykdyti Minsko susitarimų. Tačiau Lietuva kaip ir anksčiau mato tik vieną medalio pusę, o kitos tendencingai nepastebi.
Taip pat krito į akis tas faktas, kad Nausėda nusprendė pamokyti Europą pažymėdamas: "Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra "ne"!" Kas gi kitas, jei ne didžioji valstybė Lietuva, galėtų paaiškinti "kvailam" Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui, kad su Maskva nereikia turėti nieko bendro (nors tai neša Europai tik nuostolius).
Liūdniausia yra tai, kad aukščiau pateiktos Nausėdos mintys, atrodo, taps jo užsienio politikos pagrindu.
"Šito pasisakymo, kalbos tikslas, jeigu galima, taip išsireikšiu, įkalti tam tikrus kuoliukus, kurie man svarbūs užsienio politikoje, tam tikrus principus suformuoti", — pabrėžė prezidentas.
Vadinasi, viskas — "gesinkite šviesą" rytų politikos kambaryje, nieko gero nebus. O gaila.
Tačiau yra dar vienas įdomus momentas, kuris išryškina ir į Vakarus orientuotos Lietuvos politikos trūkumus.
Tarp Scilės ir Charibdės
Kaip minėta aukščiau, Nausėda nesutinka su Makrono pozicija dėl bendradarbiavimo su Rusija. Be to, pritarė Trampo minčiai, kad ateitis priklauso patriotams, o ne globalistams (anksčiau jis sakė, kad globalizmo pagundos kelia grėsmę tautinei tapatybei). Išeina, kad Lietuva — prieš Europos federalistus, norinčius draugauti su Maskva, ir jai labiau pakeliui su Amerika.
Tačiau problema ta, kad šiandien nėra vienos Amerikos — yra Trampo JAV ir jo oponentų (pirmiausia, demokratų) JAV. Nausėda parėmė Trampo suverenaus patriotizmo idėją. Vadinasi, jis už dabartinį Jungtinių Valstijų vadovą? Bet Trampas nėra nusiteikęs prieš bendradarbiavimą su Rusija ir silpnina transatlantinius santykius, o Lietuvos vadovas yra prieš glaudesnius santykius su Maskva ir už transatlantinę vienybę — kaip ir Trampo priešininkai. Tai nejaugi Nausėda su JAV demokratais? Bet jie akivaizdūs globalistai, o Lietuvos lyderiui globalizmas nepatinka.
Apibendrinkime. Lietuva yra prieš Rusiją ir federalistinę Europą (europinius globalistus) ir, regis, renkasi Ameriką kaip savo pagrindinę strateginę partnerę, nors sako, kad rinktis tarp ES ir JAV nenori. Tačiau su kokia Amerika yra Lietuva, neaišku — tarytum labiau su demokratais (nes jie antirusiški ir už NATO), bet valdžioje yra ir, galimai, liks Trampas, kurio pažiūros, išskyrus antiglobalizmą, nelabai dera su Nausėdos "kuoliukais".
Įkyri idėja: kodėl Baltijos šalys JT GA sesijoje klimato klausimais prakalbo apie Rusiją >>
Trumpai tariant, Lietuvos užsienio politika šiandien primena laivą, kuris tarsi apsisprendė, kad Maskvos ir Briuselio "uostai" jam tinka, o kurį amerikietišką pasirinkti, dar tiksliai nežino. Tai yra, viskas kaip visada — iš pradžių darome (deginame senus tiltus), po to galvojame, o galiausiai liekame kvailio vietoje, bet aiškiname visiems, kad reikia elgtis, kaip mes.
Nausėda ir Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis buvo permainų simboliai, tačiau abu JTO nusprendė kalbėti apie Rusijos agresiją, kaip tai darė jų pirmtakai. Porošenka 2.0 ir Grybauskaitė 2.0 — ar to norėjo ir ar to reikia Lietuvos ir Ukrainos žmonėms?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.