Siųsdami apgaulingas SMS žinutes sukčiai bandė pavogti apie 180 tūkst. eurų

Sukčių atakos suaktyvėjo nuo birželio mėnesio, kai Lietuvoje ėmė plisti klaidinančios SMS žinutės neva bankų vardu
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Apgaulingas SMS žinutes siunčiantiems sukčiams SEB bankas užkirto kelią pavogti apie 180 tūkst. eurų, praneša banko spaudos tarnyba.

Bankas įspėja: suaktyvėjo sukčiai, ieškantys sąskaitų tarpininkų

Bankas sustabdė daugiau negu 76 tūkst. eurų vertės mokėjimų, kuriuos per tris mėnesius mėgino atlikti sukčiai, siuntę apgaulingas SMS žinutes neva banko vardu banko klientams ir taip iš jų išvilioję prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pavogę jų lėšas.

Be to, bankas padėjo savo klientams susigrąžinti per 40,5 tūkst. eurų sumą, kurią sukčiai jau buvo pervedę į kitų bankų sąskaitas.

Užkirsti kelią sukčių finansinėms operacijoms ir sugrąžinti klientams 116 tūkst. eurų padėjo greita klientų reakcija ir operatyvūs banko sprendimai bei koordinuoti veiksmai, pasakojo SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola.

Vis dėlto SEB banko klientai patyrė bendrą 62,2 tūkst. eurų nuostolių sumą.

"Jei vis tik sukčiams pavyko klientą suklaidinti SMS žinutėmis, siųstomis neva iš SEB banko, ir jis prisijungė prie netikro interneto banko, tokiu būdu atiduodamas sukčiams prisijungimo duomenis, bei patvirtino mokėjimus PIN kodais, labai svarbu greitai reaguoti ir apie tai pranešti bankui — iki šiol maždaug dvigubai tiek, kiek nukentėję klientai patyrė realių nuostolių, tokio sukčiavimo atvejais mums pavyko sugrąžinti", — sako Šapola.

Kilus įtarimų arba gavęs pranešimą apie neteisėtą veiklą bankas, jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir kitomis institucijomis.

Ekspertai paaiškino, kaip atpažinti telefoninį sukčių

Tačiau dauguma mokėjimų yra momentiniai, t. y. atliekami iškart, ir lėšos žaibiškai iškeliauja į kitas sąskaitas, todėl jų sugrąžinti dažnai nepavyksta.

Bankas primena, jog šiame sukčiavimo mechanizme svarbiausia, kad asmuo niekada nesuvestų tik jam vienam žinomų "Smart-ID" PIN1 ir PIN2, jei pats neinicijavo mokėjimo — tuomet pinigai liks sąskaitoje saugūs.

Sukčių atakos suaktyvėjo nuo birželio mėnesio, kai Lietuvoje ėmė plisti klaidinančios SMS žinutės neva bankų vardu. Žinutėse pateikiama nuoroda, vedanti į suklastotą interneto banko svetainę.

SEB bankas atkreipia dėmesį, kad sukčių atakos nesiliauja, todėl į SMS žinutes fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų reaguoti labai rimtai ir nedelsdami kreiptis į banką bei pranešti teisėsaugai.