Senatorius: Baltijos šalių, Gruzijos ir Ukrainos protestai prieš Rusiją ETPA beprasmiai

Dalinis ar visiškas kai kurių šalių atsisakymas dalyvauti ETPA rudens sesijoje neturės įtakos organizacijos darbui, nes norint išspręsti klausimus, kuriuos išsikėlė Europa, reikia Rusijos dalyvavimo, mano Rusijos senatorius Igoris Morozovas
Sputnik

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) darbas nebus nutrauktas dėl kelių mažai ką reiškiančių šalių, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys Igoris Morozovas.

Puškovas Baltijos šalių deputatų atsisakymą dalyvauti ETPA sesijoje laiko naudingu

Anksčiau Latvijos delegacija ETPA vėl išreiškė protestą prieš Rusijos balsavimo teisių atkūrimą. Dar anksčiau Latvijos, Lietuvos ir Gruzijos delegatai kartu su Ukrainos atstovais nusprendė boikotuoti dalyvavimą ETPA rudens sesijoje. Lietuvai bus atstovaujama iš dalies. Latvijos delegacija atsisako dalyvauti plenariniuose sesijos posėdžiuose, tačiau ji tęsis darbą politinėse grupėse ir komitetuose, o Gruzijos delegacija visai nedalyvaus ETPA darbe.

Šių šalių deputatai pabrėžė, kad toks sprendimas buvo priimtas kaip protesto prieš Rusijos sugrįžimą į organizaciją ženklas.

Savo ruožtu Estijos delegacija pareiškė, jog visgi ketina dalyvauti Asamblėjos darbe, nes "esant tokiai sudėtingai situacijai Estija turi dalyvauti dialoge".

Ukrainos delegacijos ETPA vadovė pasisakė už dialogą su Rusija >>

Komentuodamas šią situaciją Rusijos senatorius pažymėjo, kad, jo manymu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos darbas tęsis bet kokiu atveju, nepaisant "šių nedidelių šalių, kurios Europos politinėje arenoje nedaug ką reiškia, boikoto".

Anot jo, šiandien Europos darbotvarkėje yra svarbių klausimų, kuriuos reikia aptarti ir su Rusija.

"Man atrodo, kad šių šalių vadovybė nėra pasirengusi dialogui su Rusijos Federacija. "Istorijos karavanas" toliau juda. Be to, Europa šiandien susiduria su labai svarbiomis užduotimis, susijusiomis ir su pilietinio karo sureguliavimu Ukrainoje, šiandien yra ir naujos Europos saugumo architektūros sukūrimo klausimas, ir, kaip Putino poziciją pakartojo Makronas, reikia sukurti Didžiąją Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko", — pažymėjo Morozovas.

Anot senatoriaus, niekas neparems Ukrainos, Gruzijos ir Baltijos šalių, nes jų pozicija netelpa "į bendrą pagrindinių Europos uždavinių supratimo tendenciją".