VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pasisakė už dialogą su Baltarusija, žurnalistams vyriausybėje pasakojo jis.
Skvernelio kalba buvo transliuojama vyriausybės puslapyje socialiniame tinkle Facebook.
Premjeras pažymėjo, kad Baltarusija yra kaimynė, su kuria reikia kalbėtis, tačiau Vilnius nesiruošia keisti savo pozicijos Astravo AE atžvilgiu.
"Ar mes turime interesą, kad šita valstybė būtų demokratinė valstybė, būtų orientuota į Vakarų demokratiją, ar tiesiog atiduoti ir palikti ją likimo valiai, kad Rytų kaimynas pasidarytų kaip sąjunginė valstybė ar filialas?" — sakė jis.
Anot Skvernelio, Rusijos interesas yra kuo labiau priartinti Baltarusiją prie savęs, o Lietuva nori, kad kaimyninė šalis būtų "demokratiškai draugiška valstybė".
Premjeras taip pat įvertino konservatorių, kurie neseniai skelbė "Rusijos grėsmę" Astravo AE kontekste, retoriką.
"Kalbant apie konservatorius, nieko naujo — artėja rinkimai ir ištraukiama rusų bauginimo korta. Gaila, kad kaltinimai reiškiami užsienio reikalų ministrui visiškai nepagrįstai", — sakė premjeras.
Rugsėjo pabaigoje "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" (TS-LKD) taryba reikalavo, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir vyriausybė gintų nacionalinius interesus ir Vilniaus poziciją dėl Astravo AE.
Be to, konservatoriai paprašė Linkevičiaus paaiškinti apie galimus Lietuvos pozicijos pokyčius dėl Astravo AE. Jie pareikalavo pateikti pastarojo ministro Niujorke vykusio susitikimo su kolega iš Baltarusijos Vladimiru Makejumi nuorašą.
Konservatorių partija žinoma dėl savo radikalių pasiūlymų ir rusofobinės pozicijos. Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, Lietuvos komunistų partiją pripažinti "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".
Rusijos ir Baltarusijos integracija
Praėjusių metų pabaigoje Rusija ir Baltarusija nusprendė sudaryti darbo grupę problemoms spręsti ir ekonominei integracijai skatinti. Iki lapkričio buvo planuojama sukurti apie 28 integracijos planus, nustatyti vieningus teisės aktus, o 2021 metais pagal tas pačias taisykles paleisti naftos ir dujų, pramonės, žemės ūkio ir transporto rinkas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras sureagavo į Rusijos ir Baltarusijos integracijos procesą. Linkevičius teigė, kad Vilnius į tai žiūri atsargiai ir vertina kaip galimą Minsko įtraukimą į Maskvos "įtakos sferą". Anot ministro, tokiu būdu kaimyninė šalis priartės prie Lietuvos sienų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad Rusija jau turi bendrą sieną su Lietuva. Jo nuomone, Linkevičius yra "specifinis žmogus", dirbantis ilgą laiką, tačiau ne visiems pavyksta išlaikyti regėjimo aštrumą ir realybės jausmą.
Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Baltarusijos AE
Lietuva ir Baltarusija turi skirtingas pozicijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, todėl abiejų šalių santykiai paaštrėjo. Vilnius nuolatos kritikuoja projektą, visų pirma, nėra patenkintas statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".
Lietuva aktyviai priešinasi atominės elektrinės statybai, o šalies politikai susitikimuose su Europos valdžios atstovais bando įtikinti nepirkti energijos iš šios AE.
Minskas ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Baltarusijos valdžia pabrėžė, kad stotis statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojaus nėra.
Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apgailestavo dėl pavėluotos kovos su Astravo AE. Jis pažymėjo, kad Vilnius tik visai neseniai kreipėsi į ES pagalbos šiuo klausimu. Premjero teigimu, jei tokių diplomatinių priemonių būtų imtasi anksčiau, tikimybė sustabdyti statybas ar paversti atominę elektrinę "saugia" būtų didesnė.
Planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką šį rudenį, antrąjį — 2020 metais.