Prieš keletą mėnesių, liepą, kai specialiojo prokuroro Miulerio tyrimas dėl "Trampo ir Kremliaus sąmokslo" pasiekė finišo liniją, o Baltųjų rūmų šeimininkas ieškojo pinigų nevaldomam militarizmo festivaliui parado Nepriklausomybės dienos proga forma, rašėme, kad JAV prezidentas, žvanginantis ginklais Maskvos ir Pekino akivaizdoje, ruošiasi ne tam karui.
"Jei perskaitysite tai, ką rašo jo šalininkai ir priešininkai socialiniuose tinkluose, ir pajusite abipusės neapykantos lygį, kurį jaučia skirtingos Amerikos žmonių grupės, kad neįmanoma atsikratyti minties, jog kitas karas JAV bus ne imperialistinis, o pilietinis".
Pradėjus apkaltos procedūrą, pats Donaldas Trampas kalbėjo ir apie būsimą kraujo praliejimą Amerikos gatvėse. Cituodamas garsaus protestanto pastoriaus žodžius, šalies vadovas Twitter'yje užsiminė, kad jei jis bus nušalintas nuo pareigų, tai bus Amerikos konfliktas, "primenantis pilietinį karą".
Tiek demokratai, tiek respublikonai iškart kritikavo Trampą už tai, kad jis pavartojo šį terminą, kuris oficialiame politiniame diskurse buvo praktiškai tabu, o Harvardo teisės profesorius Džonas Koutsas teigė, kad pats Twitter'is yra dar viena apkaltos priežastis, nes pats prezidentas tariamai grasina pradėti pilietinį karą dėl visiškai teisėtų Kongreso ir Senato veiksmų.
Šios pozicijos problema ta, kad Trampas iš tikrųjų teisus, ir po jo pranešimo Twitter'yje "Pilietinis karas 2.0" tapo pagrindine Amerikos socialinių tinklų tendencija.
Sprendžiant iš prezidento rėmėjų reakcijos į pastoriaus Roberto Džefreso kalbą, Trampas suprato, kad pastoriaus žodžiai iš tikrųjų atspindi "tramplistų" (ypač religinių) požiūrį į situaciją Vašingtone:
"Nensi Pelosi (Kongreso demokratų daugumos lyderė) ir demokratai negali atidėti kovos dėl apkaltos. Jie žinojo, kad negalėjo nugalėti (Trampo — Sputnik) 2016 metais su Hilari Klinton, ir jie vis labiau supranta, kad negali laimėti prieš jį 2020 metais, o apkaltos yra vienintelis jų įrankis atsikratyti Donaldo Trampo, ir demokratams nerūpi, jei sudegins jį ant žemės ir sunaikins šalį proceso metu. <...> Jei demokratams pavyks nušalinti prezidentą nuo pareigų (bet jiems nepavyks), tada tai sukels nesantaiką, primenančią pilietinį karą, ir mūsų šalis niekada nebus išgydyta nuo šios nesantaikos", — šie žodžiai, cituojami Trampo asmeninėje Twitter paskyroje, sugrąžino į oficialų JAV politinį diskursą galimybę, kad Amerikos visuomenė vėl patirs smurtinį vidaus politinį konfliktą.
Šiuo metu iš Baltųjų rūmų ateinanti žinia rodo, kad Trampo apkaltos procesas dėl "daromo spaudimo Zelenskiui" iš tikrųjų yra desperatiškas bandymas žengti pirmyn prieš generalinį prokurorą Viljamą Barą ir asmeninį Trampo advokatą Rudolfą Džiulianį. Bus pradėti rodyti kaltinami įrodymai pagrindiniams demokratų politikams ir kitiems Donaldo Trampo oponentams, ir tai liečia ne buvusio viceprezidento Džo Baideno šeimą.
Šiais laikais mažai kas prisimena, bet visa medžiaga, iš kurios vėliau išaugo "Rusijos sąmokslo" atvejis, yra Hilari Klinton būstinės darbuotojų ir rangovų darbo rezultatas kartu su buvusiais (ar dabartiniais) Amerikos, Britanijos ir Australijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, taip pat bevardžiais (ir, ko gero, tokių niekada nebuvo) Rusijos šaltiniais.
Akivaizdu, kad visas šis "Rusijos dokumentų rinkinys" apie Trampą, jo sukūrimas ir reklamavimas — viena didelė speciali operacija, kuria siekiama nušalinti teisėtai išrinktą prezidentą nuo pareigų, tai yra, teisine prasme, bandymas maištauti ar įvykdyti valstybės perversmą, pasitelkus dalį politinių ir valdžios institucijų, taip pat paremiant užsienio piliečiams, susijusiems su užsienio (konkrečiai Didžiosios Britanijos) žvalgybos agentūromis.
Dar visai neseniai atrodė, kad jie to išvengs, tačiau paaiškėja, kad jau keletą mėnesių generalinis prokuroras (Trampo statytinis, kuris dėjo visas pastangas, kad būtų "palaidota" byla apie "Rusijos sąmokslą") vykdo tyrimą prieš CŽV ir FTB pareigūnus, susijusius su "Rusijos dosjė" rengimu ir "prastūmimu", taip pat galimu kandidato Trampo ir jo rinkimų štabo stebėjimu.
Amerikos žiniasklaida, ypač "The Washington Post" apie tai, kas vyko, sužinojo dėl to, kad Baras pats įtraukė Donaldą Trampą į derybas su Didžiosios Britanijos ir Australijos pareigūnais, kad būtų palengvintas tyrimas šiose šalyse ir, greičiausiai, jie jau gavo informacijos iš žurnalistų.
Jei "Trampo specialiųjų pajėgų atstovai" turės sąmokslo prieš prezidentą įrodymų, to pakaks, kad prasidėtų didžiausias politinis procesas JAV istorijoje. Be to, tiek aukštieji CŽV, tiek FTB pareigūnai ir jų užsakovai iš Demokratų partijos vadovybės gali sėsti už grotų. Teismų procesų dėl Amerikos mafijos praktika rodo, kad masiniam "pasodinimui" pakanka rasti vieną vienintelę silpnąją grandį — grupės narį, kuris sutinka liudyti mainais už atleidimą nuo galimų bausmių.
Logiška, kad tokią riziką buvo įmanoma pašalinti ar bent kažkiek sumažinti, tik skubiai "iš niekur" sukūrus priežastį pradėti apkaltos procedūrą.
Be to, amerikiečių tyrėjų interesai apėmė ne tik asmenis, bandančius surengti perversmą, naudojant suklastotą "Rusijos dosjė", bet ir "griaučius" pagrindinių demokratų politikų "spintose".
"Huffington Post" praneša, kad "pastarosiomis savaitėmis buvo apklausta dešimtys dabartinių ir buvusių Valstybės departamento pareigūnų, susijusių su el. laiškais, kuriuos prieš keletą metų jie išsiuntė į asmeninį Hilarės Klinton adresą". Tai reiškia, kad Trampas tikriausiai grįžo į skandalą dėl slaptumo pažeidimų, kurie įvyko Hilarei Klinton einant valstybės sekretorės pareigas ir kurie jai padarė didelę žalą 2016 metų rinkimų kampanijos metu.
Nors vienas iš respublikonų šūkių 2016 metais buvo "Pasodink ją!" (turima omenyje "Įkalink Klinton!" — Sputnik), JAV prezidentas iki šiol atsisakė tokių radikalių veiksmų. Galbūt stebėdamas kai kuriuos nerašytus susitarimus dėl abipusio suvaržymo su demokratais. Tikėtina, kad tokie jau nebeveikia.
Jei tai tęsis, kiti dvylika mėnesių turi puikių šansų tapti precedento neturinčio intensyvumo valstybių politinės krizės laikotarpiu. Šalies prezidentas apkaltos metu gali sėsti į "teisiamųjų suolą" JAV Senate, taip pat į teisiamųjų suolą gali sėsti aukštieji CŽV ir FTB pareigūnai ir įtakingiausi Demokratų partijos politikai.
Politinė kova pavirs žaidimu "kas ką pirmiau pasodins". Vis dėlto yra tikimybė, kad net ir per tokį rimtą susirėmimą neišaiškės laimėtojas, tad negalima atmesti galimybės, kad konfrontacija iš teismo salių išties persikels į gatves ir galią perims ne tas, kurio socialiniuose tinkluose geriausiai "šaudomi" "heštegai", o tas, kurio šalininkai taikliausi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija