VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Danija panaikino politinius prieštaravimus dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimui savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, praneša "Izvestija".
Tačiau statybų patvirtinimas atidėtas administraciniu lygmeniu, rašo laikraštis.
Papildomas argumentas "Nord Stream-2" patvirtinimo naudai buvo aplinkosaugos sumetimai, taip pat gavybos pristabdymas didžiausiame Danijos telkinyje. Pastarasis, pasak ekspertų, verčia šalį galvoti apie dujų pakeitimą norvegiškomis ar rusiškomis.
Kaip pažymi "Izvestija", dėl "Nord Stream-2" kilo daug politinio pobūdžio nesklandumų. Baltijos šalys, Lenkija ir JAV gąsdino Europos Sąjungą priklausomybės nuo rusiškų dujų pavojumi. Politinis faktorius atliko svarų vaidmenį Danijos pozicijoje.
Vasaros pradžioje buvęs Vokietijos kancleris ir "Nord Stream 2 AG" direktorių valdybos pirmininkas Gerhardas Šrioderis atvirai pareiškė, kad dujotiekio tiesimas buvo atidėtas dėl JAV spaudimo Kopenhagai.
Danija iki šiol liko vienintelė šalis, neleidusi nutiesti vamzdžių. Dujotiekis jau nutiestas 80 procentų, o statyba vyksta pagal grafiką.
"Nord Stream-2" statyba
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį planuojama baigti 2019 metais.
Projektui aktyviai priešinasi Ukraina, bijanti prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios nori tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.