VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Rūšių išnykimą mokslininkai nustato pagal netiesioginius požymius: buveinių sunaikinimą, stebėjimo duomenų trūkumą ir kitus veiksnius, skelbia RIA Novosti. Ši informacija gauta iš Maskvos valstybinio universiteto zoologijos muziejaus tyrėjo Pavelo Smirnovo per Pasaulinę gyvūnų globos dieną, kuri minima spalio 4-ąją.
2015 metais mokslininkai pranešė apie gyvūnų išnykimo Žemėje erą, tai yra šeštasis toks įvykis planetos istorijoje. Nuo šio momento pasirodė keli darbai, patvirtinantys pradinę mokslininkų išvadą.
Toks greitas išnykimas susijęs su staigiu pasaulinės temperatūros padidėjimu, kuris savo ruožtu yra susijęs su antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. Be to, gyvūnai patiria didžiulį žmonių spaudimą.
"Tiesioginis išnykimo proceso stebėjimas savo akimis yra sudėtingas: daug lengviau nustatyti vienos ar kitos rūšies buvimą tam tikroje vietoje, nei įrodyti, kad ji išnyko. Todėl gyvų organizmų išnykimo faktas dažniausiai pripažįstamas remiantis daugiau nei vienos ekspedicijos rezultatais ir išanalizavus daugybę tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, įskaitant tinkamų gyvenimo sąlygų buvimą ar nebuvimą, jų galimo diapazono plotą, metų skaičių be kontakto su šia rūšimi ir t.t", — sakė Smirnovas.
Jis pateikė pavyzdžių, kai reikšmingas atskirų rūšių skaičiaus sumažėjimas yra aiškiai matomas net nespecialistams.
"Puikus pavyzdys — staigus kainų šuolis ir beveik visiškas eršketų išnykimas iš mažmeninės prekybos, nes per daug žvejojama ir prastėja upių ekosistemos. Dauguma eršketų rūšių šiuo metu yra ant išnykimo ribos, o kai kurios, pavyzdžiui, Kinijos irklažuvės, greičiausiai jau išnyko", — paaiškino Smirnovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad miestai gali paveikti rūšių skaičių. Pavyzdžiui, Maskvoje sumažėjo lakštingalų skaičius.
"Pasaulyje šiam nuostabiam paukščiui nekyla grėsmė, tačiau visiškas tankiai užžėlusių vietų išretinimas paprasčiausiai atima iš paukščių įprastas gyvenimo sąlygas. Dėl tos pačios priežasties daugelis vabzdžių, glaudžiai susijusių su kokio nors tipo medžiais ar krūmais, palieka miestus. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip aplinkos pokyčiai žmonių naudai tampa nepalankūs laukiniams gyvūnams ir lemia jų skaičiaus sumažėjimą", — teigė šaltinis.