VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Spalio mėnesį vykstančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio aktualius klausimus, tarp jų ir biudžetą bei "Brexit" šeštadienį Helsinkyje aptars Suomijos ministras pirmininkas Antis Rinė su Švedijos premjeru Stefanu Liovenu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Suomijos vyriausybę.
"Diskusijose didžiausias dėmesys bus skiriamas klausimams, kurie turėtų būti sprendžiami spalio mėnesį Europos Vadovų Tarybos susitikime, tai yra, dėl kitos daugiametės ES finansinės programos 2021–2027 metams ir "Brexit". Premjerai Rinė ir Liovenas taip pat aptars tvaraus augimo skatinimą. Regioniniai klausimai apima, pavyzdžiui, Baltijos jūros ir Arkties apsaugos klausimus", — sakoma pranešime.
Tai yra antrasis Lioveno vizitas Suomijoje per pastarąsias keturias savaites. Kaip pranešė Suomijos prezidento kanceliarija, rugsėjo 11 dieną Liovenas kartu su kolegomis iš Suomijos ir Norvegijos aptarė skubius saugumo klausimus su Suomijos vadovu Sauliu Niinisto vasaros rezidencijoje Naantalyje, 15 kilometrų nuo Turku miesto.
Vadinamasis "kietasis Brexit" arba "Brexit" be susitarimo rodo, kad nuo to momento, kai šalis atsiskirs nuo ES, jai nebebus taikomi ES reglamentai. Tačiau, pavyzdžiui, ES šalis sieja bendras biudžetas, kurio planavimas grindžiamas septynerių metų finansiniais planais. Didžiąją ES biudžeto dalį sudaro Sąjungos valstybių įnašai.
Naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas siūlo ES išbraukti pasienio su Airija klausimą iš "Brexit" susitarimo, nes tai padės patvirtinti susitarimą Britanijos parlamente ir išeiti iš ES "įprastu" režimu. Europos Sąjunga pasisako prieš dokumento pakeitimus.
Be to, neseniai Džonsonas teigė, kad jei valstybė paliks ES be susitarimo, Sąjunga iš šalies negaus 39 mlrd. svarų "ir jokių teisinių įsipareigojimų".
Liepos pabaigoje Europos Komisija patvirtino pozicijos dėl "Brexit" susitarimo su Londonu nekintamumą. Pasak EK atstovės Minos Andrejevos, "tai buvo geriausias sprendimas".
2016 metais buvo surengtas referendumas dėl JK narystės ES. Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos pritarė 51,8 proc. britų, prieš pasisakė 48,2 proc.
Visos ES šalys bando "sušvelninti" "Brexit" pasekmes savo piliečiams ir ekonomikai. Lietuvos Vyriausybė priėmė pakeitimus, susijusius su Lietuvos ir Jungtinės Karalystės piliečių socialine apsauga, mokesčiais ir gyvenimo bei studijų sąlygomis.