VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovas Bronius Ropė išreiškė susirūpinimą dėl Estijos atstovės Kadri Simson kandidatūros į EK energetikos komisarės poziciją.
Tai susiję su jos pozicija dėl Baltarusijos AE, kuriai lietuviai aktyviai priešinasi.
"Europos Komisija (EK) nekels sąlygų Baltarusijai prieš paleidžiant reaktorių ištaisyti ES streso testuose išvardintus branduolinio saugumo trūkumus, o avarijų atveju Lietuvai žadama teikti pagalbą. Tokia yra kandidatės į EK energetikos komisares pozicija Astravo atominės elektrinės klausimu", — rašoma "LVŽS" svetainėje paskelbtame pranešime.
Ropė liko nepatenkintas Simson atsakymu į jo klausimą apie priemones, kokių konkrečių žingsnių ji ketina imtis, kad Baltarusija ištaisytų saugumo trūkumus, prieš paleisdama branduolinį reaktorių.
"Simson išsakyta pozicija — tai šokiruojantis atsitraukimas nuo dabartinės Komisijos pirmininko išreikšto solidarumo su Lietuva, kuris teigė, kad tai yra ne tik Lietuvos, bet visos Europos klausimas. Panašu, kad iki 2025 metų, kol bus sinchronizuoti elektros tinklai su kontinentine Europa, nebus imtasi jokių priemonių užkirsti saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančiose atominėse elektrinėse pagamintos elektros importą iš trečiųjų šalių", — teigė europarlamentaras.
Simson kandidatūros į Europos Komisiją patvirtinimą jis pavadino "liūdna žinia Lietuvai, Baltarusijos žmonėms ir ES piliečiams".
Ropė išreiškė viltį, kad jo kolegos iš Lietuvos, taip pat atstovą ITRE komitete turintys Europos liaudies partijos (EPP) nariai konservatoriai "veiks iš tiesų nuosekliai ir padės įtikinti naują EK laikytis Lietuvos saugumui palankios pozicijos, dėl kurios jau buvome įtikinę kadenciją bebaigiančią EK. Tik bendrų veiksmų ir aktyvumo dėka galime pasiekti rezultatų bei užtikrinti Lietuvos saugumo interesus".
Esamos Europos Komisijos įgaliojimai baigsis 2019 metų spalio 31 dieną, ir nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos pradės darbą naujos sudėties Europos Komisija.
Iš Lietuvos buvo pateikta ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūra. Jam pasiūlytas už aplinką ir vandenynus atsakingo Europos komisaro portfelis.
Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Baltarusijos AE
Lietuva ir Baltarusija turi skirtingas pozicijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, todėl abiejų šalių santykiai paaštrėjo. Vilnius nuolatos kritikuoja projektą, visų pirma, nėra patenkintas statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".
Lietuva aktyviai priešinasi atominės elektrinės statybai, o šalies politikai susitikimuose su Europos valdžios atstovais bando įtikinti nepirkti energijos iš šios AE.
Lietuva jau patyrė reikšmingą pralaimėjimą "kovoje" su Astravo AE, nes negalėjo priversti ES šalių vienbalsiai uždrausti Baltarusijos elektrai patekti į Europos rinką. Pačios Lietuvos valdžios institucijos taip pat pripažino savo pastangų žlugimą.
Minskas ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Baltarusijos valdžia pabrėžė, kad stotis statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojaus nėra.
Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apgailestavo dėl pavėluotos kovos su Astravo AE. Jis pažymėjo, kad Vilnius tik visai neseniai kreipėsi į ES pagalbos šiuo klausimu. Premjero teigimu, jei tokių diplomatinių priemonių būtų imtasi anksčiau, tikimybė sustabdyti statybas ar paversti atominę elektrinę "saugia" būtų didesnė.
Planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką šį rudenį, antrąjį — 2020 metais.