Vizito darbotvarkė buvo turininga. Kaip pranešė Lietuvos prezidentūra, Gitanas Nausėda paragino Jungtines Valstijas didinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą į šalį, įsitraukti į elektroenergetinės Lietuvos sinchronizacijos su ES procesą ir padėti užtikrinti Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje saugumą. Ką rodo tokie Vilniaus lūkesčiai ir ką reiškia Perio išsakyta pozicija dėl Astravo AE?
Amerikos interesas — Lietuvos ir Europos interesas?
Apie tai, kad amerikietiškos SGD yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas, šalyje kalbama jau seniai. Problema ta, kad realiai SGD terminalas Klaipėdoje yra našta Lietuvos ekonomikai ir gyventojams. Jeigu viskas su juo būtų idealu, turbūt, iš viso nereikėtų pirkti dujų iš "Gazpromo". Na o karčiausia likimo ironija, žinoma, rusiškų SGD atkeliavimas į Klaipėdą.
Trumpai sakant, akivaizdu, jog suskystintos dujos Lietuvai reikalingos tik tam, kad jos terminalas būtų daugiau ar mažiau rentabilus, ir didinti jų importą neapsimoka. Tai kam tada prašyti? Priežastys grynai politinės.
Lietuva sugalvojo sau "didelę rusišką grėsmę" ir mano, kad išgelbėti ją nuo "piktos meškos" gali tik Amerika. Tik niuansas tas, kad dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui Trampui labiau rūpi ne tradiciniai sąjunginiai ryšiai, o pinigai. Šiame kontekste Vilniuje, matyt, buvo nuspręsta, kad JAV vadovo palankumą ir apsaugą (nuo neegzistuojančios grėsmės) reikia "nupirkti".
Kaip? Pirma, du procentai BVP gynybai (NATO). Antra, neseniai pasirodė informacija, kad Lietuva ketina pirkti amerikietiškus šarvuotus visureigius. SGD iš tos pačios serijos — mes ką nors iš jūsų nusipirksime, o jūs tik mus ginkite, tik ginkite. Ir būtų dar pusė bėdos, jeigu Lietuva viena lįstų į tą kilpą. Tačiau ji dar visai ES bando išaiškinti, kad elgtis reikia būtent taip.
Štai Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitikimo su Periu kontekste pareiškė: "Akivaizdu, kad kuo daugiau JAV yra Europoje, kuo daugiau JAV yra Europos energetikoje, tuo mes esame stipresni". Ypač vokiečiams su "Šiaurės srautu-2" yra akivaizdu (jau nekalbant apie prekybos karą tarp JAV ir ES šalių). Ir neaišku, ar Briuseliui šiame kontekste patiktų Amerikos įsitraukimas į Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su žemynine Europa procesą — dar čia jų betrūktų.
Trumpai sakant, po Perio vizito į Lietuvą liko dar mažiau abejonių, kad Nausėda savo užsienio politikoje orientuosis pirmiausiai į Vašingtoną, kurio "stogą" bandoma nupirkti įvairiais būdais. Tai kenkia šaliai tiesiogiai (ekonomiškai) ir blogina jos santykių su Europa atmosferą. Pagaliau, ar pasirinktas partneris patikimas?
Pasitikėk, bet tikrink
Visai iš tolo pradėti gal ir neverta, bet norisi priminti, kad kadaise Sadamas Huseinas ir Hosnis Mubarakas buvo dideli Amerikos draugai. O kas atsitiko po to? Tačiau arčiau šių dienų.
Yra tokia valstybė — Saudo Arabija. Sunku net paskaičiuoti, kiek pinigų ji sumokėjo už amerikietišką ginkluotę, kad "sultonas" paskirtų ją "vyriausiąja žmona" regione, globotų ją ir saugotų. Klausimas — kas įvyko po raketinės atakos prieš sauditus, kurią, kaip sako JAV, surengė Iranas? Atsakymas — nieko. Rijadas liko vienas su savo problema.
Dar yra kurdai, kuriuos amerikiečiai labai rėmė Sirijoje. O dabar ėmė ir išėjo, palikdami juos vienus prieš Turkijos kariuomenę. Tačiau arčiau Lietuvos, kuri vis tik NATO narė, transatlantinės bendruomenės dalis.
Po Nausėdos susitikimo su Periu prezidentūra parengė pranešimą, kuriame sakoma: "Tikimės, kad JAV aktyviai įsitrauks į dialogą su Baltarusija, siekiant Astravo atominės elektrinės branduolinio saugumo užtikrinimo. Ši elektrinė kelia ir hibridinių grėsmių pavojų Baltijos šalių regione, tad ypač svarbu, kad JAV atkreiptų dėmesį į saugumo ir demokratinių vertybių išsaugojimą bei puoselėjimą Europoje".
Po Lietuvos premjero susitikimo su Periu vyriausybės tinklapyje pasirodė pranešimas, kuriame teigiama, kad Saulius Skvernelis pakvietė Jungtines Valstijas aktyviau įsitraukti į nesaugios Astravo AE problemos sprendimą, ir "JAV energetikos sekretorius Rickas Perry pažadėjo paramą".
JAV pažadėjo Lietuvai paramą blokuojant Astravo AE energijos tiekimą >>
O dabar žodis gerbiamam Rikui Periui: "Aš ten nebuvau, neįsigilinau į tai, taigi, pakartosiu tai, kuo pasidalijo prezidentas ir kiti — yra būgštavimas dėl saugumo elektrinės statybose. Mūsų tikslas nėra derėtis dėl branduolinės elektrinės statybų Europoje, ir aš tikrai palikčiau tai šalies lyderiams ir deryboms su baltarusiais ir TATENA".
Jeigu visa tai išversti į paprastą kalbą, tai Lietuva nori įvelti Ameriką į savo problemas su Baltarusija ir neaišku kaip išgirdo, kad JAV jai padės. Tačiau Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius paaiškino, kad nieko apie Astravo AE nežino ir kad ne Vašingtono reikalas kištis į kaimynų ginčus. Išvadas dėl Amerikos kaip strateginės Lietuvos sąjungininkės darykite patys.
Apibendrinant, galima teigti, jog nieko mūsų šalies užsienio politikoje, deja, nesikeičia: dėl sunkiai suprantamų priežasčių patys kuriame sau priešus ir išgalvojame draugus, o po to nesuprantame, kaip atsitinka taip, kad net Latvija ir Estija turi kitokią nuomonę. Gal laikas baigti su skrajojimu padebesiais?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija