Lietuvos deputatai apkaltinti naudojimusi situacija su Astravo AE politinėje kovoje

"Darbiečių" atstovų manymu, politikai tik dangstosi visuomenės susirūpinimų, kalbėdami apie atominę elektrinę netoli Astravo
Sputnik

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Artūras Skardžius pažymėjo, kad visa politikų kritika dėl Astravo AE yra bandymas nuslėpti savo pačių Vyriausybės, kuriai 2008–2012 metais vadovavo Andrius Kubilius, neveiklumą.

Vašingtonas patarė Lietuvos valdžiai vietoje jodo gerti raminamuosius

Jis pabrėžė, kad atrodo keistas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio užsidegimas dalyvauti diskusijose apie Astravo AE — kodėl jis tai daro dabar, o ne anksčiau.

"Seimo Pirmininkas šiuo klausimu iki šiol nerodė iniciatyvos, juolab, kad tai ir ne jo prerogatyva, o Seime dirbančios komisijos ir komitetų. Ši tema sudaro sąlygas Seimo vadovui būti matomu, o gal tiesiog šokti pagal opozicijos dūdelę", — sakė Skardžius.

Jis pažymėjo, kad 2010 metais politikai iš pradžių patvirtino kaimynų statybų planus, o dabar jie kalba visiškai priešingai.

"Negailestinga rinkiminė kova, slepiama už tariamo susirūpinimo visuomene", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad galų gale sveiko proto žmonės supranta, kad sustabdyti statybas ar paveikti vietos pasirinkimą buvo galima tik planuojant atominių elektrinių statybą, tai buvo, 2008–2010 metais, galbūt dar 2011 metais, bet ne tada, kai elektrinė beveik pastatyta.

Seimo LSDD frakcijos narys Gediminas Kirkilas priminė, kad Kubiliaus vyriausybė tikriausiai naiviai tikėjosi, kad elektrinė Astrave nebus pastatyta, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad iš tiesų užkirstų kelią jos statybai.

"Susirašinėjimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos institucijų vyko nuo 2008 metų, tačiau pirmoji URM nota dėl Astravo buvo pasirašyta tik 2010 m. gruodžio 6 d. Ką tai reiškia? Ką A. Kubiliaus Vyriausybė šiuo klausimu veikė dvejus metus ir kodėl garsiai to klausimo nekėlė į viešumą", — pareiškė jis.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Baltarusijos AE

Lietuva ir Baltarusija turi skirtingas pozicijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, todėl abiejų šalių santykiai paaštrėjo. Vilnius nuolatos kritikuoja projektą, visų pirma, nėra patenkintas statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Lietuva aktyviai priešinasi atominės elektrinės statybai, o šalies politikai susitikimuose su Europos valdžios atstovais bando įtikinti nepirkti energijos iš šios AE.

Lietuvoje dėl Astravo ES iškritikuota kandidatė į Europos komisares iš Estijos

Lietuva jau patyrė reikšmingą pralaimėjimą "kovoje" su Astravo AE, nes negalėjo priversti ES šalių vienbalsiai uždrausti Baltarusijos elektrai patekti į Europos rinką. Pačios Lietuvos valdžios institucijos taip pat pripažino savo pastangų žlugimą.

Minskas ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Baltarusijos valdžia pabrėžė, kad stotis statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojaus nėra.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apgailestavo dėl pavėluotos kovos su Astravo AE. Jis pažymėjo, kad Vilnius tik visai neseniai kreipėsi į ES pagalbos šiuo klausimu. Premjero teigimu, jei tokių diplomatinių priemonių būtų imtasi anksčiau, tikimybė sustabdyti statybas ar paversti atominę elektrinę "saugia" būtų didesnė.

Planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką šį rudenį, antrąjį — 2020 metais.