VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Neseniai 430 eurų sąskaitos čekis už makaronus, žuvį ir vandenį Italijos restorane papiktino interneto vartotojus. Japonų turistams, kurie turėjo taip brangiai sumokėti už pietus, dar pasisekė. Rugsėjo mėnesį Mančesteryje australų tinklaraštininkui iš kortelės buvo nuskaičiuota 61 200 eurų už pintą alaus, o šavarma gatvės kavinėje Jeruzalėje poilsiautojui kainavo 2500 eurų. Apie tai, kaip apgaudinėjami keliautojai restoranuose, kodėl geriau pietauti ten, kur tai daro vietiniai gyventojai, ir kas padės užginčyti didelę sąskaitą — RIA Novosti autorė Svetlana Bajeva.
Penki kilogramai žuvies lėkštėje
"Dveji pietūs už 430 eurų, iš gėrimų — tik vanduo. Ar dažnai taip valgote?" — Japonijos turistus nustebino sąskaita restorane prie Šv. Angelo pilies prie Vatikano sienų.
Keliautojos nesivaikė prabangos: dvi porcijos spagečių, du žuvies patiekalai ir butelis mineralinio vandens. "Mes darome viską, kad Romos svečiai čia jaustųsi kaip namuose, ir manome, kad teisėsaugos institucijos turėtų išsiaiškinti, ar japonų turistai buvo apgauti", — RIA Novosti komentavo situaciją Italijos gidų ir vertėjų federacijos "Federagit" skyriuje.
Tačiau tai nėra išskirtinis atvejis. Kiti turistai Romoje atsidūrė panašioje situacijoje. Jie sumokėjo panašią sumą už jūros gėrybes. Maistas buvo parduodamas pagal svorį ir, kaip tikino restorano darbuotojai, į lėkštę tilpo beveik penki kilogramai jūros gėrybių.
Pavasarį kito restorano, esančio prie įėjimo į Vatikano muziejų, lankytojai sumokėjo 81 eurą už du mėsainius, tris puodelius ir aptarnavimą. Kiti Italijos miestai neatsilieka nuo sostinės. Žiemą turistas iš Taivano Florencijoje turėjo sumokėti 25 eurus už ledų rutuliuką, o šią vasarą svečias iš Čilės pateikė ieškinį vienai iš Venecijos kavinių: jis sumokėjo 42 eurus už du butelius vandens ir espresso kavą.
Brangiausias alus istorijoje
Turistai atsiduria panašiose situacijose ir kitose šalyse. Graikijos Mikonos saloje už tris porcijas "Cezario" salotų, kalmarus, alų, vandenį ir pomidorų sultis amerikiečių keliautojai sumokėjo 836 eurus.
Mokėdami banko pavedimu, galite akimirksniu prarasti ir apčiuopiamą sumą: neseniai Jeruzalės senamiestyje turistams iš banko kortelės nuskaitė daugiau nei 2500 eurų už šavarmą. Bet tai yra smulkmena, palyginti su istorija, kuri Mančesterio viešbutyje nutiko australui Piteriui Lalorui, tinklaraštininkui, rašančiam apie kriketą ir alų. Už taurę putojančio gėrimo iš jo sąskaitos buvo nuskaičiuota 61 400 eurų.
"Kažkas pastūmėjo mane paklausti: kiek aš sumokėjau už alų? — rašo Piteris. — Padavėja patikrino, užsidengė ranka burną, pradėjo kikenti ir pasakė, kad įvyko klaida ir ji ją ištaisys". Viešbučio vadovė atsiprašė ir pažadėjo, kad lėšos bus grąžintos į sąskaitą per devynias dienas.
Beje, turistei Jeruzalėje taip pat buvo grąžinti pinigai už šavarmą, tačiau, pasak jos, tik susisiekus su spauda.
Meniu rubliais, mokėjimas eurais
Buvęs Izraelio kavinės darbuotojas papasakojo apie bendrą turistų apgaulės modelį: "Meniu nėra. Pardavėjai sako, kad šavarmos porcija kainuoja 80 šekelių, tačiau klientui mokant ne grynaisiais, nuskaičiuoja eurus ar dolerius".
Standartinis metodas, kuris buvo paplitęs ir Rusijoje: meniu kaina nurodoma ne už patiekalą, o už 100 gramų, tačiau ši informacija puslapyje yra parašyta smulkiu šriftu, arba čekyje nurodytas patiekalo svoris yra per didelis, ir gana ženkliai.
Kitas sukčiavimo būdas — du meniu: vienas įteikiamas norint priimti užsakymą, o antrasis, su didesnėmis kainomis, atnešamas po to, kai svečiai pasipiktina čekyje nurodyta suma. Išeitis — pasilikti ant stalo pirmąją paduotą kopiją.
Įstaigoje apskritai gali nebūti meniu. "Personalas nesąžiningai atsisako pateikti kainyną, — vieno graikų restorano apžvalgoje rašė JAV turistas. — Venkite šios vietos." O ir patiekalų kaina gali būti neproporcinga. Jei nurodoma, kad taurė vyno ir pagrindinis patiekalas kainuoja 15 eurų, tai yra, įprasta kaina, nedaugelis pagalvoja, kad už buteliuką vandens turės sumokėti dar dešimt.
Iškviesk policiją!
"Tokių paslaugų teikimo sąlygos turėtų būti viešos, tai panašu į kainas parduotuvėje", — aiškina Margarita Jeremejeva, Turistų teisių apsaugos klubo advokatė. "Viskas priklauso nuo to, kiek informacijos buvo suteikta.
Pavyzdžiui, pasakojime su ledų rutuliuku už 25 eurus teisėsaugos pareigūnai paskambino vietiniam gidui. Paaiškėjo, kad parduotuvė slėpė kainoraštį už prekystalio, savininkams buvo skirta dviejų tūkstančių eurų bauda.
Terasoje brangiau
Įvairių šalių meniu sudarymo taisyklės skiriasi. Pavyzdžiui, Italijoje įprasta imti aptarnavimo mokestį, tai yra, arbatpinigiai gali būti įtraukti į sąskaitą. Kažkur patiekalų kaina nurodoma be PVM ir kitų mokesčių, o galutinė sąskaita yra maždaug 20 procentų didesnė.
Ispanijoje valgyti prie stalo terasoje yra brangiau nei kavinės viduje, o prie baro — pigiau nei prie stalo. Nedideli užkandžiai ar restorano "komplimentai" gali pasirodyti kaip dovanos, tačiau kai kur jie yra įtraukiami į sąskaitą. Tai geriau iš anksto aptarti su padavėju.
Pietūs be apgaulės
"Tai nėra pastarųjų metų tendencija, ji tokia buvo ir TSRS, o 1990-aisiais Vienoje mane perspėjo apie sukčiavimą restoranuose", — sako Rusijos restoranų ir viešbučių savininkų federacijos prezidentas Igoris Bucharovas.
Patyrę keliautojai pataria valgyti ten, kur pietauja vietiniai gyventojai. Galite išbandyti autentiškus patiekalus ir sutaupyti. Tokiose kavinėse kainos paprastai būna mažesnės. Be to, nepakenks skaityti apžvalgas internete: daugelio įstaigų, kuriose turistams buvo pateiktos "kosminės" sąskaitos, įvertinimas kelionių svetainėse yra ypač žemas, o komentaruose svečiai skundžiasi per didelėmis kainomis.